Liepa – ne tik šviežių daržovių derėjimo metas. Parduotuvių lentynose jau rikiuojamos ir pačių ūkininkų užaugintos ir perdirbtos daržovės, dažniausiai – rauginti arba marinuoti agurkai. Šiuo metu ir perdirbimo įmonėse – pats agurkų konservavimo įkarštis.
„Pagaliau agurkų supirkimo kainos pritūpė”, – lengviau atsikvėpė Kėdainių konservų fabriko vadovas Vygantas Vanagas.
Ši įmonė per metus primarinuoja 1000–1500 tonų agurkų. Bet iki liepos vidurio už jų kilogramą augintojams mokėjo gerokai brangiau nei įprastai – po 2,5 lito. Vėliau supirkimo kaina smuktelėjo iki 1,5 lito, rašo „Lietuvos rytas”.
Ankstesniais metais nedideli, surūšiuoti, konservuoti tinkami agurkai vidurvasarį buvo superkami už jų kilogramą mokant litą ar dar mažiau.
Brangios ne tik lietuviškos, bet ir atsivežtinės daržovės, nes iš Lenkijos ar Makedonijos šiemet jų importuota mažai.
Perka iš lenkų
Pasak bendrovės „Rivona” konservų gamybos cecho vadovo Aurelijaus Gargaso, šįmet perdirbti skirtų daržovių supirkimo kainos, ypač sezono pradžioje, buvo neįprastai didelės. O ir daržovių produktai visoje Europoje brangsta.
Nors perdirbti skirtomis daržovėmis pastaroji įmonė stengiasi pasirūpinti Lietuvoje, padaryti to jai nepavyksta.
„Lietuviai nesugeba užauginti nedidelių agurkų, skina tik stambesnius. Matyt, jiems parankiau paauginti ir parduoti didesnį kiekį šių daržovių, nors ir parduoda jas pigiau.
Tad iki šiol tik Lenkijoje gaudavome mažų, marinuoti tinkamų agurkų. Tačiau šiemet ir joje agurkų pasiūla menka”, – sakė A.Gargasas.
Perka ir užkandai
„Rivona”, kaip ir įmonė Kėdainiuose, eksportuotoja maždaug ketvirtadalį produkcijos. Lietuviškų perdirbtų daržovių ragaujama Kanadoje, JAV, Izraelyje, daugelyje Vakarų Europos valstybių.
Kelmės rajone ūkininkaujančio Algimanto Vaupšo teigimu, emigracija neišvengiamai įspaudė spaudą ir ant perdirbtų daržovių eksporto dokumentų.
„Tautiečiai išvažiavo iš Lietuvos, o įsikūrę svetur ieško „užkandos”.
Raugintus agurkus, kopūstus, pomidorus vežame kone kiaurus metus į tas užsienio valstybes, kuriose gyvena mūsų išeiviai: Vokietiją, Ispaniją, Kanadą ir kitas”, – vardijo A.Vaupšas.
Augintojų mažėja
Pirmuosius agurkus Utenos rajono Užpalių šiltnamių savininkai pardavė dar gegužės mėnesį. Pasak ūkininko Ramūno Milio, dalį šių daržovių jis parduoda perdirbėjams, dalį – prekybos įmonėms. Agurkais prekiauja ir Utenos turguje, kuriame šiuo metu jų kilogramo kaina sukasi apie 1,8–2 litus.
„Šiemet ankstyvieji agurkai buvo brangesni. Viena priežasčių – ūkiai nyksta. Aš kalbėjau su kėdainiškiais – didžiausiais agurkų augintojais. Pasirodo, ir ten daug kas šių daržovių nebeaugina”, – sakė R.Milys.
Jo manymu, žmonės atsikando žemės ūkio – ne vienus metus agurkų supirkimo kainos buvo mažos, nepadengė nė savikainos. Tai žmones paskatino nudengti šiltnamius.
Ką užaugino, pardavė saviems
Vidmantas Kvedaras
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovas
„Daugumą šiuo metu derančių daržovių, kaip ir ankstyvąsias, ūkininkai pardavė Lietuvoje. Eksportuoti iki šiol jų neprireikė, nes ir savoje rinkoje jų trūksta. Pavyzdžiui, šiemet nebuvo nei ankstyvųjų kopūstų, nei kitų daržovių antplūdžio iš Makedonijos. Menka ir Lenkijoje užaugintų daržovių pasiūla.
Todėl šiemet Lietuvoje užaugintos daržovės nėra pigios. Kopūstų bei agurkų kaina žemyn smuktelėjo tik po Joninių, bet netrukus vėl atsitiesė.
Gamta daro įtaką ne tik svetur. Ir Lietuvoje jos nevienodai dera. Kėdainių rajone, kuriame telkiasi daug daržovių augintojų, iki šiol ypač trūko lietaus. Pastarosiomis dienomis smarkėliau palijo. Tai neišvengiamai turės įtakos morkų bei svogūnų derliui, jis bus prastesnis. Ne itin gausiai užderės ir bulvės.”
