„Tai gera žinia Lietuvai, rodanti pasitikėjimą mūsų valstybe ir
sudaranti realias prielaidas mažėti skolinimosi kainai. Šis
sprendimas taip pat atspindi lūkesčius, kad ir toliau laikysimės
atsakingos fiskalinės politikos bei užtikrintai ir nuosekliai
sieksime narystės euro zonoje“, - sakė finansų ministras Rimantas
Šadžius.
„Standard & Poor's“ pagerino ilgalaikio skolinimosi reitingo
perspektyvą, įvertinusi Vyriausybės politiką užtikrinant viešųjų
finansų tvarumą ir numatomą šios politikos tęstinumą ir
atsižvelgusi į tai, kad Lietuva viena geriausiai Europoje panaudoja
ES struktūrinę paramą. Agentūra taip pat tikisi, kad šalies
ekonomika toliau nuosekliai augs, o infliacija bus nuosaiki.
Šiuo metu Lietuvai „Standard & Poor's“ agentūra yra nustačiusi
BBB ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą, kuris
nesikeičia nuo 2009 metų kovo. Tam, kad reitingas būtų pagerintas,
Lietuva turi laikytis politikos, kuri užtikrintų sveikus ir tvarius
viešuosius finansus (juos atspindi Mastrichto kriterijai) ir leistų
įsivesti eurą 2015 metais. „Standard & Poor's“ taip pat galėtų
pagerinti Lietuvos reitingą, jeigu šalies ekonomika ir toliau augtų
taip sparčiai.
Finansų ministerija primena, kad kitų metų biudžeto projekte,
kurį Vyriausybė pateikė Seimui, numatoma, jog 2014 m. Lietuvos
viešųjų finansų deficitas sudarys 1,9 proc. BVP, o valstybės skola
- apie 39,8 proc. prognozuojamo BVP, (jeigu skaičiuosime rezervo
kaupimą obligacijų emisijai 2015 metais išpirkti - 42,5 proc. BVP).
Skolos aptarnavimas valstybei kitąmet kainuos 39 mln. litų mažiau
nei šiemet - iš viso beveik 2,3 mlrd. litų.
„Lietuvos banko ekonomistai, neseniai pristatę kiekybinį euro
įvedimo poveikio ekonomikai vertinimą, pažymėjo, kad pagrindinės
reitingų agentūros euro įvedimą vertina kaip kredito riziką
mažinantį veiksnį. Be to, Estijos ir Latvijos pavyzdžiai rodo, kad
reitingai gali būti padidinti dar iki euro įvedimo, tačiau tam
būtina palaikyti tvarią viešųjų finansų politiką“, - sako Lietuvos
banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta
Rodzko.
Lietuvos banko tyrimas parodė, kad reitingų padidinimas leistų
šaliai skolintis pigiau. Pagal pagrindinį vertinimo scenarijų
vidutinės palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius euro
įvedimo metais sumažėtų 0,80 procentinio punkto, gyventojams ir
verslui skolinimosi kaina būtų 0,49-0,56 procentinio punkto
mažesnė, nei neįvedus euro.
Mažesnės palūkanų normos vidutiniu laikotarpiu (2015-2022 m.)
leistų sutaupyti 2,0-3,9 mlrd. Lt palūkanų išlaidų. Gyventojams ir
verslui tektų didžioji šios naudos dalis (1,6-2,3 mlrd. Lt), kitą
dalį (0,4-1,6 mlrd. Lt) dėl sumažėjusių skolos valdymo išlaidų
sutaupytų valstybės biudžetas.