Idėją pakišo varnos ir žmona
Pusiau požeminių konteinerių pradininkas – devyniasdešimtmetis Veikko Salli, 1991 m. Suomijoje įkūręs įmonę „Molok“.
Prieš susidomint šiukšlių tvarkymu V.Sallis dirbo metalo pramonės įmonėje, o vėliau valdė kelis viešbučius. Kaskart, išėjęs į vieno iš jų kiemą, žmogus baisėdavosi šiukšlėmis – iš konteinerio sklisdavo smarvė, o varnos visur tampė atliekas.
„Reiktų pakišti šiukšles po žeme“, – mestelėjo mintį V.Sallio žmona. Ir, o po kelerių metų, pusiau požeminiai konteineriai jau buvo gaminami pramoniniu būdu.
„Tai elementari idėja. Bet kas galėjo tai sugalvoti, bet kažkodėl niekam kitam nešovė mintis“, – pasakojo „Molok“ vykdomasis direktorius Hannu Jokinen.
Šiandien Suomijos Nokia miestelyje gaminami konteineriai eksportuojami daugiau kaip į 40 šalių. O visame pasaulyje jų yra 140 tūkstančių.
Kur bus šiukšlės?
Pusiau požemiai konteineriai iš pirmo žvilgsnio nedaug skiriasi nuo įprastinių.
Svarbiausia, kad akimi matoma tik dalis konteinerio, o 60 proc. jo talpos yra po žeme. Didžiausias „Molok“ konteineris yra 5 kubinių metrų talpos ir juo galima pakeisti 55 įprastus 120 l konteinerius.
Pusiau požeminiai konteineriai ištuštinami pasitelkus kraną – privažiavusi mašina kabliu prikabina ir pakelia konteinerio dangtį kartu su maišu. Patraukus virvę maišo dugnas atsiveria, o šiukšlės sukrenta į šiukšliavežį.
„Tuomet, kai šiukšlių maišai laikomi vertikaliai, apačioje esančios šiukšlės spaudžiamos, taigi mažėja jų tūris. Be to, žemės šaltis neleidžia taip greitai plisti bakterijoms, o iš konteinerių nesklinda blogas kvapas“, – pasakojo H.Jokinen.
Žada, kad padės sutaupyti
„Molok“ konteinerio kaina siekia apie 2400 eurų. Jie kur kas brangesni už įprastus antžeminius, tačiau gamintojai žada, kad jie padės sutaupyti.
„Ištuštinti vieną pusiau požeminį konteinerį užtrunka apie 2 minutes. Tai gali padaryti vienas žmogus, kad ir pats vairuotojas, be to, nereikia fizinės jėgos. Taip taupomos darbo sąnaudos“, – pasakojo „Molok“ eksporto vadybininkas Mikhailas Kharinskiis.
Logistikos bei darbo jėgos sąnaudas sumažina ir tai, kad konteinerius reikia ištuštinti rečiau. Dėl to jie itin populiarūs Kinijoje – paprasti konteineriai joje tuštinami 3 kartus per dieną.
Sutaupant vietos, daugiau erdvės atsiranda gyventojams, o tylus atliekų paėmimas leidžia šiukšliavežiams dirbti naktį.
Gamintojai konteineriui suteikia 10 metų, o maišams – 2 metų garantiją, bet žada, kad jie tarnaus ilgiau.
„Realus naudojimo laikas dar nežinomas, nes žmonės dar naudojasi pirmaisiais mūsų konteineriais, taigi jie tarnauja jau 25 metus“, – pasakojo H.Jokinen.
Kada atgabens į Lietuvą?
Lietuvoje šiuo metu yra 150 aikštelių su „Molok“ konteineriais priklausančiais atliekų tvarkymo įmonei „VSA Vilnius“. Apie 350 konteinerių įsigijo Druskininkų savivaldybė.
Kitų gamintojų, pavyzdžiui, įmonės “ESE Baltija“ - požeminių ir pusiau požeminių konteinerių galima rasti Gargžduose ir kituose miestuose. O Klaipėda, pradėjusi konteinerių parko atnaujinimą, ketina mieste įrengti tūkstantį pusiau požeminių konteinerių.
Plėtrą stabdo biurokratija
„Kol kas savivaldybėms sunku suprasti, kokių leidimų reikia. Kadangi konteineriai įkasami, reikia statybos leidimų, derinti viską su seniūnijomis. Taigi daug popierizmo“, – pasakojo „VSA Vilnius“ direktorė Jurgita Petrauskienė.
2018-2023 metais iš Europos Sąjungos fondų Lietuva į komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą investuos 70 milijonų eurų.
J.Petrauskienės nuomone, būtent šis projektas paskatins požeminių konteinerių plėtrą Lietuvoje.
„Vilnius ketina greitai apskaičiuoti, kiek ir kokių konteinerių reikia. Kai kurios savivaldybės jau dabar pačios perka konteinerius“, – pasakojo ji.
Savivaldybės pačios galės rinktis kokius – paprastus antžeminius, pusiau požeminius ar požeminius – konteinerius pirkti, tačiau J.Petrauskienė tiki, kad dauguma jų antžeminių atsisakys.
Juoba kad požeminiai konteineriai populiarėja, o jų gamintojų jau galima rasti ir Latvijoje, ir Lietuvoje.
„Su ES projektais ateina ne tik pinigai, bet ir atliekų tvarkymo, aplinkos reikalavimai. O požeminiai konteineriai tai palengvina“, – sakė J.Petrauskienė.
