Siekis tobulėti verčia palikti komforto zoną

Kai Kęstutis Bagdonavičius, būdamas 23-ejų, pirmą kartą įžengė pro draudimo įmonės ERGO duris, jis nė nenumanė, kokia profesinė ateitis laukia ką tik ekonomikos bakalauro studijas baigusio jaunuolio.

 Iš Vilniaus ERGO būstinės į Vokietiją persikėlęs K.Bagdonavičius: „Ambicijos turi būti pamatuotos. Jei po metų įmonėje jau nori būti jos vadovu, tai nėra gerai.“<br> T.Bauro nuotr.
 Iš Vilniaus ERGO būstinės į Vokietiją persikėlęs K.Bagdonavičius: „Ambicijos turi būti pamatuotos. Jei po metų įmonėje jau nori būti jos vadovu, tai nėra gerai.“<br> T.Bauro nuotr.
 Iš Vilniaus ERGO būstinės į Vokietiją persikėlęs K.Bagdonavičius: „Ambicijos turi būti pamatuotos. Jei po metų įmonėje jau nori būti jos vadovu, tai nėra gerai.“<br> T.Bauro nuotr.
 Iš Vilniaus ERGO būstinės į Vokietiją persikėlęs K.Bagdonavičius: „Ambicijos turi būti pamatuotos. Jei po metų įmonėje jau nori būti jos vadovu, tai nėra gerai.“<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-11-21 18:05

Karjerą pradėjęs nuo vadybininko K.Bagdonavičius bendrovėje ERGO pradirbo jau ketvirtį amžiaus, o tarp jo titulų – ir mokslų daktaro laipsnis.

Neseniai jis pakėlė sparnus į Vokietiją – ten užima „ERGO International“ valdymo komiteto nario vietą. „Per 25 metus buvo visko, tačiau nepažįstu vadovų, kurie neklysta“, – „Lietuvos rytui“ sakė K.Bagdonavičius.

– Nuo eilinio vadybininko iki Baltijos šalyse veikiančios įmonės valdybos pirmininko, o dabar – į dar aukštesnes pareigas. Kiek teko tobulintis, kad pasiektumėte tokių rezultatų?

– Daug. Mokiausi Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete, vėliau – Hamburgo universiteto ekonomikos podiplominėse studijose. Teko stažuotis Šveicarijos Sankt Galeno universitete, taip pat Bostono verslo mokykloje ir Silicio slėnyje įsikūrusiame „Singularity“ universitete.

Vėliau pasirinkau tęsti mokslus doktorantūroje. Tai vyko Vilniaus universitete, Ekonomikos fakultete, ekonomikos studijų programoje.

Turiu asmeninį tvirtą sutarimą su savimi, kad būtina dalyvauti į ateitį nukreiptuose renginiuose, jei sieki naujų idėjų ir savęs motyvavimo. Puikiai suprantu, kad, norint tobulėti, privaloma palikti komforto zoną.

Akmens amžius baigėsi ne dėl akmenų trūkumo, o dėl mąstymo pokyčio. Tai sąmoningai atlikau ir su savimi.

Asmeniškai jaučiausi apdovanotas ir privilegijuotas turėdamas galimybę pasimokyti „Singularity“ universitete, esančiame Silicio slėnio Palo Alto mieste. Ten turėjau galimybę būti vienas iš 86 dalyvių iš viso pasaulio, nors kandidatų buvo daugiau nei 2700.

– Kaip atrodė jūsų pirmasis darbas? Ar sudėtinga buvo įsitvirtinti?

– Kai atėjau į šią įmonę, kuri tuomet dar vadinosi „Drauda“, man buvo 23-eji. Pradėjau nuo vadybininko, referento – buvau atsakingas už transporto priemonių, bendrosios civilinės atsakomybės ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų pardavimą.

Buvau ką tik baigęs universitetą. Tada dar buvo toks laikas, kad mokėdamas vokiečių kalbą galėjai sėkmingai tuo pasinaudoti.

Šiandien mokėti dvi ar tris užsienio kalbas yra savaime suprantama, tai jau nebėra konkurencinis pranašumas. Tačiau kadaise aš tuo puikiai pasinaudojau.

– Kas tuomet labiausiai kėlė jaudulį? Gal svajojote dirbti visai kitoje srityje?

– Neturėjau planų darbuotis būtent draudimo sektoriuje. Tiesiog mūsų vokiečių kalbos dėstytoja davė užduotį parašyti laišką vokiečių investuotojui Lietuvoje ir pasiteirauti dėl praktikos. Tai ir padariau.

Vėliau gavau kvietimą atvykti į pokalbį, paskui – įmonėje atlikti praktikos, dar vėliau – keliauti į Vokietiją. Jau tais laikais man buvo aišku, kad jei nori ką nors daryti, privalai būti labai iniciatyvus.

Žinoma, buvo ir nerimo. Tai natūralu – jeigu nesijaudini, vadinasi, ignoruoji aplinką. Nuėjęs į savo naują darbą Vokietijoje aš taip pat jaudinsiuosi, nors pažįstu žmones ir turiu patirties. Manau, kad tai natūrali žmogaus būsena.

– Toje pačioje įmonėje dirbate jau 25 metus. Ar neatsibodo?

– Pradėjęs nuo vadybininko tapau grupės, po to – skyriaus vadovu. Dar vėliau – valdybos nariu ir jos pirmininku.

Pavyko taip, kad kylant karjeros laiptais man darbo poziciją teko keisti maždaug kas septynerius metus. Pokyčių darbe netrūko, bet jie mane veža.

Žinoma, sprendimas vykti dirbti į Vokietijos koncerną turi ir rizikos. Reikia suprasti žmonių mentalitetą, kalbą, integruotis. Tačiau tai mane ir motyvuoja. Tu pats turi būti pokyčių epicentre ir pats jų imtis.

– Ko, kaip žmogus, išmokote per tiek metų įmonėje? Juk pradėjote nuo žemiausio laiptelio, o šiandien jau galite džiaugtis tarptautinės karjeros pasiekimais.

– Išmokau visa apimančio mąstymo. Siekiant priimti bet kokį sprendimą reikia žiūrėti į visumą, nesvarbu, ar tu vadybininkas, ar vadovas.

Gebėjimas numatyti, kas slypi už kito posūkio, šiais laikais yra kone esminė vadovo savybė. Tam svarbu stiprinti holistinį mąstymą, padedantį suvokti, kaip skirtingos sudėtingos dėlionės detalės susijungia į bendrą visumą.

Taip pat reikia išsiugdyti toleranciją, emocinę kompetenciją. Ji ypač svarbi Lietuvoje dirbantiems vadovams, nes visi įmonės darbuotojai stebi, kaip tu elgiesi, o tas klimatas perduodamas visai organizacijai. Visi tikisi dalykinio požiūrio į bet kurį klausimą.

Supratau, kad jei nori perteikti žinias darbuotojams, turi pats aiškiai mąstyti, kitaip nesugebėsi transliuoti tikslių žinučių. Išmokau vertinti kitų nuomones, suvokiau, kad, norint priimti teisingą sprendimą, reikia mąstyti pozityviai.

– Vadovaujant tikriausiai teko priimti ir nelengvų sprendimų. Ar nebuvo baisu, kad seksis ne taip, kaip norėtųsi? Ar nebijojote klysti?

– Nepažįstu vadovų, kurie neklysta. Man niekada nebuvo baisu, kad kas nors gali nepavykti. Sulig kiekvienu sprendimu prisiimi atitinkamą riziką, tad natūralu, kad viską įvertini.

Buvo klaidų, buvo pripažinta, kad jos padarytos, iš jų buvo pasimokyta. Manau, kad daug didesnė vertybė yra darbuotojams pasakyti, jog buvo priimtas blogas sprendimas ir padaryta klaida, ir toliau eiti į priekį, o ne klausinėti, kas dabar dėl to kaltas.

– Galbūt išduosite, kur klupote ir ko iš to pasimokėte?

– Manau, kad pavyzdys galėtų būti susijęs su darbuotojų atrankos procesu. Pavyzdžiui, susitinki su žmogumi jau surinkęs apie jį visą informaciją. Pokalbio metu susidarai apie jį gerą įspūdį ir jau manai, kad tas asmuo bus tinkamas į siūlomą poziciją.

Tačiau būna, kad iš kažkur atsiranda šeštasis jausmas – intuicija, kuri sako, jog tu klysti. Racionaliai mąstydamas tu jos nepaklausai, o praėjus mėnesiui ar dviem supranti, kad tas šeštasis jausmas tavęs neapgavo.

Buvo sprendimų, kurie suveikė, buvo tokių, kurie ne, bet visos klaidos yra vertingos. Aš jomis džiaugiuosi. Jeigu kas nors pasakytų, kad gailisi suklydęs, manau, tai būtų nekorektiška. Natūralu, kad darai klaidų, tik svarbu jų nekartoti.

– Kiek žmogaus karjerą, jūsų nuomone, gali nulemti ambicijos ir nuolatinis tobulinimasis?

– Mokymosi aš tiesiogiai nesiečiau su karjera, nes jis suteikia galimybę būti dinamikos epicentre. O žmogaus karjera turi būti sveika ir natūrali. Aš pats jokio plano neturėjau, visas procesas yra natūralus.

Kalbant apie ambicijas, man patinka žmonės, kurie jų turi, bet jos turi būti pamatuotos. Jeigu tu, pradirbęs metus įmonėje, jau nori būti jos vadovu, tai nėra gerai.

– Kaip regite šiuolaikišką įmonę, kokia ji turėtų būti? Kokį vaidmenį joje galėtų vaidinti technologijos?

– Mano akimis, šiuolaikiška įmonė, kad ir kokios srities ji būtų, turi eiti skaitmeninimo link, taip pat privalo veikti efektyviai ir pelningai. Viena tikrai aišku – ateitis priklauso spėjantiems su technologijomis.

Laiko matmuo yra itin svarbus kiekvienam vadovui. Dabar pokyčiai yra spartesni nei bet kada, todėl uždelsus ir laiku nepriėmus ryžtingų sprendimų galima atsidurti tarp pralaimėjusiųjų.

Vis dėlto nemažai įmonių dar veikia taip, tarsi pasaulis aplink nesikeistų arba permainos jų nepaliestų. Tai yra klaida, nes šiandieninių technologinių pokyčių poveikis yra visa apimantis ir nuolatinis, todėl nesiliaujantis lenktyniavimas su laiku tampa vienu pagrindinių vadovų veiklos bruožų.

Manantys, kad didieji duomenys (angl. „big data“), dirbtinis intelektas, daiktų internetas, elektroninės informacijos ir paslaugų teikimo ar dalijimosi ekonomikos platformos yra ne jų daržas, neišvengiamai pralaimės.

– Koks turi būti valdybos pirmininkas? Kokių savybių reikia norint užimti tokią poziciją?

– Jis turi turėti aiškią viziją, gebėti aiškiai mąstyti, skaidriai komunikuoti, mokėti priimti sprendimus, išklausyti ir nebijoti suklysti. Taip pat turi būti sąžiningas sau ir kitiems, o svarbiausia – plačiai mąstyti.

Net ir veikiant tokioje gana tradicine ir konservatyvia laikomoje srityje kaip draudimas būtina ieškoti būdų užbėgti už akių neišvengiamiems pokyčiams, apčiuopti naujus ar dar tik būsimus rinkos poreikius ir siekti juos atitikti, kurti efektyvesnius procesus ir produktus pagal tobulėjančių technologijų teikiamas galimybes.

Versle išliks tik prisitaikę prie visuotinio skaitmeninimo. Dėl to bet kuriam vadovui svarbu siekti kuo geriau išmanyti šią sritį. Pasitikdamas ateitį vadovas turi eiti drąsiai, galbūt net šiek tiek nutrūktgalviškai, tačiau neprarasdamas tvirto pagrindo po kojomis.

– Vokietijoje esate „ERGO International“ valdymo komiteto narys. Kaip reagavote sužinojęs, kad teks keisti darbą?

– Mąsčiau, bet net nedvejodamas priėmiau teigiamą sprendimą. Turėjau sau atsakyti į klausimą, ar noriu pokyčių. Žinoma, atsakomybė milžiniška, bet man tai įdomu.

Laukia puiki komanda, geri žmonės. Pažįstu įmonę, žinau mentalitetą, moku kalbą. Bendrovė atitinka mano vertybes, todėl nuoširdžiai sakau sau, kad noriu tai daryti.

Pasikalbėjau su šeima, sulaukiau palaikymo.

Sutarėme, kad pirmadieniais išskrendu į Vokietiją, o atgal grįžtu ketvirtadieniais. Savaitgalius leisime arba Lietuvoje, arba šeima atskris pas mane į Vokietiją.

Ir dabar po tris paras per savaitę nebūnu namuose, tad didelių pokyčių nebus. Keisis tik tai, kad Vokietijai mokėsiu mokesčius ir turėsiu vokišką darbo sutartį.

– Kokios bus naujos jūsų pareigos? Už ką būsite atsakingas?

– Grupėje turime „ERGO International Management“ komitetą. Tai yra vadovai, kurie priima ir diskutuoja pagrindiniais tarptautinio verslo klausimais. Aš esu šio komiteto narys.

Aš pats būsiu atsakingas už tarptautinius „ERGO International“ projektus. Be to, teks imtis veiklos koordinavimo – tai bus susiję su tarptautiniu verslu ir portfelių valdymu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.