Pasak jų, ateinantys metai bus kaip niekada nenuspėjami, o situaciją apsunkins ir kovo 29-ąją įvyksiantis „Brexit“ bei pasaulio ekonomikos stabilumui vis grasinantys prekybos karai.
Tiesa, dėl emigruojančių lietuvių ir tuštėjančių regionų verslas sakosi neberandantis darbuotojų ir čia, tėvynėje, o patiems žmonėms esą likusios trys išeitys.
2018-ieji – palankūs
Panašu, kad, anot specialistų, Lietuvai 2018-ieji nebuvo prasti metai. Galėjome skaičiuoti didėjančius atlyginimus, taip pat matyti augantį eksportą.
Ekonomistas Justas Mundeikis, paklaustas, koks, jo nuomone, buvo pats svarbiausias ekonominis metų įvykis, sakė, kad juo galima laikyti viešojo sektoriaus darbuotojų susivienijimą.
„Nuo 2017 metų vėlyvo rudens pradėjo bruzdėti rezidentai, 2018 metais susibūrė Lietuvos medikų sąjūdis ir pradėjo reikalauti atlyginimų gerinimo. Vėliau dėl nepagarbos pradėjo streikuoti mokytojai.
Tad svarbiausias šių metų ekonominis reiškinys ir buvo visuomenės pabudimas. Manau, kad kitais metais jis turės dar didesnį poveikį“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad visuomenė pradėjo suprasti savo teises ir jų reikalauti.
„Bendrai kalbant, metai buvo geri, ekonomika augo tvariai, neturėjome jokių nuosmūkių“, – kalbėdamas „Žinių radijuje“ pridūrė jis.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas taip pat pritarė ekonomisto nuomonei ir teigė puikius metus galintis pagrįsti skaičiais.
„Atlyginimai Lietuvioje auga labai sparčiai. Tačiau, žvelgiant iš konkurencingumo perspektyvos, darbo rinkoje dėl to kyla daug įtampos“, – teigė jis.
Lietuvos banko valdybos nario teigimu, didžiuosiuose miestuose nedarbo lygis jau pasiekė prieškrizinį lygį ir neturinčių darbo žmonių fiksuojama mažiau. Tiesa, likusioje Lietuvos dalyje, anot jo, situacija yra priešinga.
Prabilo apie kritinę situaciją
Kaip radijo laidoje kalbėjo specialistai, Lietuvoje šiuo metu darbo neturinčių žmonių yra apie 120 tūkst., o darbo vietų, kur ieškomas specialistas – vos 20 tūkst. Taip pat į šalį dirbti atvyksta piliečiai iš trečių užsienio šalių.
Nors nedarbas šalyje yra žemas, problemų, pasak analitikų, netrūksta.
„Bėda, kad didžiuosiuose miestuose žmonių (darbuotojų, – aut.past.) trūksta, o mažuosiuose – dauguma yra nekvalifikuoti.
Kalbant apie imigrantus darbuotojus, yra teisės aktai, kurie garantuoja, kad jiems nebus mokama mažiau nei lietuvių darbuotojui. Imigrantų atsivežimas duoda ekonominį augimą“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas ir kaip pavyzdį nurodė Lenkiją, kuri į šalį įsileido apie 1 mln. ukrainiečių, o jos ekonomikos augimas šiandien, anot pašnekovo, yra dvigubas.
Pasak jo, taip pat aiškėja ir du pagrindiniai Lietuvos ekonomikos centrai – tai Vilnius ir Kaunas.
„Šiose rinkose su darbu viskas gerai. Susirasti darbą, kuris yra oriai apmokamas, nėra sunku. Likusioje Lietuvoje mes matome didelį „nutekėjimą.“
Praktiškai visi miesteliai neteko nuo 15 iki 20 proc. gyventojų. Štai Marijampolė neteko 20 proc. Kyla klausimas, kaip tokie miestai išlaikys infrastruktūrą. Darosi sunkiau gyventi, nes miestai yra per dideli, o gyventojų per mažai. Darosi nebepatogu“, – apie emigraciją kalbėjo M.Dubnikovas.
Jo teigimu, kalbant apie regionus, Lietuva jau pasiekė kritinį tašką, kur yra likę tik trys variantai.
„Pirmasis, tai nusipirkti lėktuvo bilietą ir išskridus ieškoti naujo gyvenimo dideliame mieste, kur yra ekonominis augimas, antrasis – migruoti viduje, susirinkti lagaminus ir migruoti dirbti į Vilnių.
Trečias – didinti vidinį gyventojų judėjimą, kad žmogus galėtų važiuoti dirbti į regiono ekonominį centrą, tarkime, 20-50 kilometrų. Taip dengtume visą Lietuvą. Kai kalbame apie darbutojų įsivežimą – turime žiūrėti liberaliai, nes kito kelio nėra“, – sakė specialistas.
Pasakė, ko laukti kitąmet
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas tikino, kad kiti metai Lietuvai turėtų būti labai neapibrėžti.
„Lietuvos bankas savo prognozes peržiūrėjo ir jas pakeitė žemėjimo kryptimi. Mes matome didelius pokyčius tarptautinėse rinkose, mūsų pagrindinėse prekybos šalyse, partneriuose. Tos šalys mažina savo vidinį vartojimą, o tai atsiliepia mūsų eksportui. Tai yra pagrindins faktorius, nulėmęs mūsų prognozių peržiūrą“, – teigė jis.
Jo nuomone, kitąmet galima laukti vis didėjančio neapibrėžtumo tiek žaliavų rinkoje, tiek politinėse situacijose, ES viduje, bankų sektoriuje.
O štai J.Mundeikio tiegimu, kiti metai Lietuvoje bus kupini daugybės emocijų ir skambių frazių. Tai lems laukiantis rinkimų maratonas.
„Realiai, darbų ši Vyriausybė daugiau nesiims, nes bus rinkimai“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie išorinius veiksnius, ekonomistas pabrėžė, kad prognozuoti, ko būtų galima tikėtis kitąmet tarptautinėje arenoje, labai sunku.
„Prognozuoti, ko būtų galima tikėtis, turint tokį narcizą Amerikos prezidentą, yra neįmanoma. Vieną dieną jis gali pradėti prekybos karus su Kinija“, – sakė jis.
„Kalbant apie Lietuvą ir jos biudžetą, manau, kad kitais metais mums nebus taip blogai, kaip bus dar metais po to, ar 2021 m. Tada reikės ištraukti iš šešėlio 500 mln. eurų“, – pabrėžė jis.
Kaip gyventi kitąmet?
„Reikia išmokti skaičiuoti savo pinigus, pažiūrėti, kur išleidžiama. O antras dalykas – investuoti į save ir skaityti knygas. Lietuvoje finansinis raštingumas yra tragiškas ir vienas prasčiausių ES“, – sakė J.Mundeikis.
