Premjeras Saulius Skvernelis suinteresuotas puses ragino dar padiskutuoti.
„Perkeliama tiek ministerija, tiek NŽT ir NMA iki 2020 metų kovo 31 dienos“, – tvirtino G.Surplys.
Premjeras prašė ministro akcentuoti, kad į Kauną turėtų būti kraustomos NŽT ir NMA centrinės administracijos.
Nacionalinės Žemės tarnybos profesinės sąjungos atstovas Audrius Gelžinis sakė, kad NŽT darbuotojai nesutinka su perkėlimu.
„Iš principo, nesutinkame su skubotu ir nemotyvuotu sprendimu NŽT centrinį padalinį perkelti į Kauną“, – sakė jis, minėdamas, kad Vyriausybės darbų sąraše jis apie šios institucijos perkėlimą nerado nei užuominos.
A.Gelžinis tvirtino, kad NŽT darbas regionuose yra pakankamas, o padaliniuose Kaune – miesto ir rajono, trūksta darbuotojų.
„NŽT centrinio padalinio perkėlimas siektų beveik 2 milijonus eurų. Centrinio padalinio perkėlimas į Kauną yra niekaip nesusijęs su regionų plėtra. Regioninei plėtrai yra kiti instrumentai“, – aiškino A.Gelžinis.
Jis ministrų kabinetą ragino atskirti NŽT nuo plano perkelti ministeriją į Kauną. „Raginame įvertinti alternatyvas“, – sakė jis.
Premjeras su pasiūlymu sutiko. „Atidėkime dar kitam laikui galutinį protokolą“, – pasitarime sakė S.Skvernelis.
G.Surplys skubėjo sureaguoti į pastabas. „Esate 200 darbuotojų, tai yra regioninės politikos instrumentas, kuriuo mes galime sustiprinti Kauno ar vidurio Lietuvos regioną“, – sakė jis.
Ministras priminė, kad trijų institucijas perkeliant į Kauną, per metus būtų sutaupoma apie pusę milijono eurų.
Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad jos perkėlimas į Kauną kainuos apie 1,13 mln. eurų, o NŽT ir NMA – dar apie 4 mln. eurų.
Ministerijos teigimu, persikeliant į valstybės valdomas patalpas Kaune, jų pritaikymas ir rekonstrukcija kainuotų apie 1 tūkst. eurų 1 kv. metrui ir truktų 24–36 mėnesius, tuo metu nuomojantis patalpas iš privačių vystytojų – atitinkamai 200 eurų ir 6–12 mėnesių.
Anot ministro, „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų Kaune turėtų pradėti veikti jau šių metų balandžio pradžioje.
