Aplinkos ministerijai įsigeidus plėsti saugomų teritorijų plotus, miškininkai ir miškininkystės mokslo specialistai prognozuoja, kad medienos pramonėje būtų atleisti nuo 900 iki 2230 darbuotojų, daugumą jų – regionuose.
Tektų atleisti darbuotojus
Poveikį savo įmonėmis yra apsiskaičiavę ir kai kurie verslininkai. Kauno regione dirbantis M. Šabūnas teigia, kad įvedus naujus ūkinės veiklos apribojimus ūkiniuose miškuose, miško darbų apimtis tektų sumažint kone per pus, o tai atsilieptų ir įmonės finansinei situacijai, ir perspektyvai.
„Suskaičiavau – jei dabar kertame 8 tūkst. kub. m. per mėnesį, įvedus tokius apribojimus kirtimų apimtis sumažėtų iki 5 tūkst. kub. m., tai reiškia reikės atsisakyti mažiausiai 3 brigadų, kiekvienoje iš jų dirba po 8 žmonės. Vadinasi, daugiau nei dvidešimt kaimo – labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės – žmonių netektų darbo“, – sako M. Šabūnas, miškotvarkos bendrovės „Forestus“ vadovas.
Jis taip pat teigia, kad jam tektų parduoti porą miškovežių, galbūt ir traktorių. Dalis įrangos yra įsigyta su Europos Sąjungos finansine parama, todėl jų parduoti net nėra galimybių. Įdomu ir tai, kad sutartyse su ES dėl paramos regionuose yra įsipareigota plėsti miško valdas, o už šio reikalavimo nevykdymą yra numatytos baudos.
Padavė valstybę į teismą
Nors jo įmonė „Forestus“ įkurta 2010 m., pats M. Šabūnas medienos pramonėje pradėjo dirbti dar 2002 metais. Jo teigimu, didžiausias pagalys į verslininkų ratus per 17 metų – stabilumo trūkumas reglamentuojant miškininkystės ir medienos pramonės veiklą.
„Jokio stabilumo Lietuvoje nėra, kiekvienais metais miškuose turim po naujieną. Kai turi 100 tūkst. eurų vertės nekilnojamo turto, vieną dieną atsikėlęs gali jį rasti visiškai bevertį“, – sako „Forestus“ vadovas.
M. Šabūnas pasakoja, kad yra padavęs valstybę į teismą, nes ūkinis miškas staiga atsidūrė draustinio teritorijoje, tad verslininkas nebegali ten vykdyti ūkinės veiklos.
Negavo nė cento
Neseniai Aplinkos ministerija pareiškė, kad už planuojamus naujus ūkinės veiklos apribojimus miško savininkams būtų atlyginama iš ES fondų, o iš viso kompensacijoms prireiktų 10 mln. eurų. Tačiau pats M. Šabūnas už ūkinės veiklos ribojimus negavo nė cento.
„Reikia gauti kompensaciją, o mechanizmo nėra jokio. Turėjau tvarkingą, galiojantį miškotvarkos projektą, bet galų gale man jokios kompensacijos niekas nepaskaičiavo. Jau pusantrų metų vargstu“, – teigia M. Šabūnas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba aiškina neturinti biudžete pinigų kompensacijoms, nors pagal ES Buveinių direktyvą, kuriant naujas europinės svarbos saugomas teritorijas, keičiančias tradicinį ūkininkavimą, miško savininkui ar valdytojui turi būti išmokamos kompensacijos, prilygstančios turto nuvertėjimui ar išlaidoms, patirtoms dėl ribojimų įvedimo.
