Transporto tarša auga
Europos aplinkos agentūros duomenimis, transporto sektoriuje išskiriama beveik 30 proc. viso Europos Sąjungos (ES) išskiriamo CO2 kiekio, o 72 proc. šio kiekio sudaro keliuose išmetamas CO2. Labiausiai teršia lengvieji automobiliai, kurių tarša yra 60,7 proc. kelių transporto išmetamo CO2.
Siekiant sušvelninti klimato kaitą ES lygiu sutarta iki 2050 m. 40 proc. sumažinti transporto sektoriaus išskiriamą CO2, palyginti su 1990 m. Iki 2030 m. automobilių išmetamo CO2 kiekis turi sumažėti iki 37,5 proc.
Pasiekti užsibrėžtą tikslą bus nelengva, nes transportas yra vienintelis teršėjas, kurio išmetamas CO2 nuo 1990 m. vis auga, tuo tarpu namų ūkių, pramonės, energetikos ir kitų sektorių CO2 išmetimai mažėja. Pavyzdžiui, 2017 m. vidutinis naujų automobilių išmetamo CO2 kiekis vienam kilometrui buvo 0,4 g didesnis nei 2016 m.
Tikėtina, kad Lietuvoje ši situacija dar prastesnė, nes mūsų automobilių parkas, palyginti su ES vidurkiu, yra senesnis. „Regitros“ duomenimis, šiuo metu vidutinis automobilių Lietuvoje amžius siekia 15 metų, o 17 proc. automobilių amžius yra didesnis nei 21 metai.
Prieš taršą – programėlėmis
Tikimasi, kad šią situaciją pakeis elektra varomi automobiliai, tačiau jų parkas auga gana lėtais tempais. Vis nauji išmetimų ribojimai taikomi dyzeliu ir benzinu varomų automobilių gamintojams, šalys imasi įvairių mokestinių bei ribojančių priemonių, kurios skatina atsisakyti taršių automobilių.
Siekiant sumažinti CO2 išmetimą, taip pat skatinama nevažinėti automobiliu vienam, tobulinamos viešojo transporto paslaugos, dygsta automobilių skolinimo parkai, kuriamos įvairios programėlės, padedančios pasirinkti optimalų maršrutą, mokant vairuoti itin didelis dėmesys skiriamas ekologiško vairavimo principams.
Tuo, kad programėlės gali padėti, neabejoja net patys automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, „Volvo“ vilkikų vairuotojams siūloma programėlė – virtualus ekonomiško vairavimo asistentas, kurį per metus 140 tūkst. nuvažiuojančiam vilkikui padeda sutaupyti degalų už 2500 eurų, tad laikantis nurodymų važiuojama ne tik ekologiškiau, bet ir taupiau.
Sanglaudos fondų lėšas investuos į ekologiją
Siekdamos pakeisti padėtį mūsų keliuose, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija ir INVEGA įsteigė 4 mln. eurų Koinvesticinį fondą susisiekimui, finansuojamą iš ES sanglaudos fondo. Planuojama, kad sulaukus pirmųjų rezultatų fondas gali būti padidintas iki 10 mln. eurų. Koinvesticinis fondas susisiekimui skatina įmones kurti mobilumo paslaugas ir produktus, intelektines transporto sistemas ir inovatyvias transporto technologijas, mažinančias transporto sukuriamą CO2 emisiją.
„Ši priemonė skirta visoms mažoms ir vidutinėms įmonėms, kuriančioms programas ar priemones, galinčias padėti mažinti aplinkos taršą transporto sektoriuje. Mano žiniomis, tai pirma specializuota finansinė priemonė Lietuvoje, kuri orientuota į produktus, skirtus mažinti oro taršai. Žinoma, tokius produktus kuriančios įmonės gali naudotis ir kitomis priemonėmis, jei tik atitinka jų reikalavimus“, – sako INVEGOS valdomo Koinvesticinio fondo vadovė Viktorija Vaitkevičienė.
Rizikos kapitalo Koinvesticinis fondas investuoja į įmones ribodamas savo grąžą iš investicijos 6 sudėtiniais procentais metinių palūkanų, o likusį pelną atiduoda kartu su fondu investuojantiems verslo angelams ar fondams.
Dažniausiai kuriami IT produktai
Pasak V. Vaitkevičienės, vasarą pradėjęs veikti fondas jau sulaukė ne vienos susidomėjusios investicijomis įmonės dėmesio.
Didžioji dalis investicijų ieškančių bendrovių – IT programas kuriančios arba su mažai taršaus transporto sprendimų diegimu susijusios bendrovės.
„Dažniausiai produktai orientuoti į logistikos įmones. Pavyzdžiui, kuriamos programos ir aplikacijos, kurios leidžia optimaliau vykdyti logistikos veiklą. Logistikos įmonėms tai reikštų didesnį pelną, nes vilkikai važiuotų pasikrovę daugiau prekių, o tuo pačiu tai sumažintų ir oro taršą, nes vienodam prekių kiekiui pervežti reikėtų mažiau vilkikų“, – pasakoja V. Vaitkevičienė.
Kas gali pretenduoti į finansavimą
Pagal numatytą priemonę, Koinvesticinis fondas kartu su privačiais investuotojais investuoja į labai mažas, mažas ir vidutines įmones. Investicijos atliekamos tik į potencialiai gyvybingus projektus, galinčius sukurti numatytą investicijų grąžą ir užtikrinančius lengvai prognozuojamą pasitraukimą iš investicijų.
Fondas įmonių, į kurias investuos, valdyme dalyvauja kaip tylusis investuotojas. Tai bus numatyta akcininkų sutartyse, dėl kurių nuostatų kiekvienu atveju bus deramasi su privačiais investuotojais.
Daugiau informacijos apie priemonę galima rasti interneto tinklapiuose invega.lt arba koinvest.lt.
