„Vienas iš svarbiausių tikslų – būtent savivaldos savarankiškumo stiprinimas. Mūsų pagrindinis siūlymas yra nukreipti nekomercinio nekilnojamo turto mokesčių pajamas iš valstybės biudžeto į savivaldybių biudžetus. Šios lėšos galėtų būti panaudotos būtent regionų infrastruktūros stiprinimui. Tai atliepia ir pagrindinį NTM tikslą, – jog savivaldybės suinteresuotos nekilnojamojo turto verte, kurtų kokybišką infrastruktūrą regionuose“, – sakė finansų ministrė.
Ministrė G.Skaistė taip pat teigė, kad, nukreipus NTM į savivaldą, joms būtų suteikiama daugiau teisių dėl lengvatų nustatymo.
„Šiuo metu daugelis lengvatų yra įrašyta įstatymuose, tačiau manome, jog savivaldybės yra tie subjektai, kurie geriausiai mato, kas yra arčiausiai jų, ir galėtų aiškiai pasakyti, ar tos lengvatos reikalingos vienam ar kitam subjektui, ar visgi jų galėtų būti atsisakyta.
Tokiu būdu savivaldybės turėtų daugiau finansinio savarankiškumo ir tuo pačiu daugiau teisių dėl įvairių lengvatų nustatymo“, – teigė G.Skaistė, pridurdama, kad kartu NTM yra vienas iš svarbiausių instrumentų, kuris galėtų pristabdyti nekilnojamojo turto kainų augimą, kuris šiandien yra itin aktualus.
G.Skaistė pabrėžė, kad Finansų ministerijos siūlomos svarstytinos alternatyvos pagrįstos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
„Išanalizavome tarptautinę praktiką, susijusią su nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiais, ir įvertinome tarptautinių organizacijų rekomendacijas, tokių kaip Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurie visą laiką sako, kad mažiausiai ekonomikai žalingi mokesčiai yra aplinkosauginiai ir turto mokesčiai, todėl slinktis mokesčių sistemoje turėtų būti jų link. Šiandienos mokesčių darbo grupės susitikime kviečiame diskutuoti, kaip būtų galima tobulinti šiuos mokesčius Lietuvoje“.
Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės pirmininkė, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė susitikimo metu pristatė gautus visuomenės pasiūlymus ir ministerijos siūlomas NTM alternatyvas.
Pirmiausia pristatyta dabartinio nekilnojamojo turto mokesčio tobulinimo galimybė, keičiant neapmokestinamąjį slenkstį visam nekomerciniam turtui arba taikant lengvatą pagrindiniam būstui.
Pristatytos trys alternatyvos: pagrindinį gyvenamąjį būstą apmokestinti mažesniu tarifu, neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto bei pagrindiniam gyvenamajam būstui taikyti neapmokestinamąjį dydį. Taip pat siūloma kitam nei pagrindinis būstas nekomerciniam nekilnojamam turtui svarstyti atskirą neapmokestinamąjį dydį.
Anot finansų viceministrės R.Bilkštytės, siūlomų pakeitimų tikslas yra papildomi savarankiški tvarūs savivaldybių finansai ir turtinės nelygybės mažėjimas.
„Vienas pagrindinių siūlomų alternatyvų tikslų – savivaldoje teikiamų paslaugų plėtra, geresnė infrastruktūra, mažesni socialiniai ir ekonominiai skirtumai regionuose. Taip pat ir prisidėjimas prie nacionalinės regioninės politikos tikslo – skatinti tolygią ir tvarią plėtrą visoje valstybės teritorijoje, prielaidos nelygybės mažėjimui.
Reikia pripažinti, kad iki šiol kai kurios ilgai buvusios mokestinės lengvatos ne tik didino pajamų bet ir turto nelygybę. Svarstytinos NTM alternatyvos padėtų užtikrinti turtinės nelygybės mažėjimą“, – sakė darbo grupės pirmininkė R.Bilkštytė.
Anot viceministrės, galimybė savivaldai nuspręsti, kaip koks objektas turėtų būti apmokestinamas pagal įstatymus, garantuos regionams papildomus tvarius finansinius išteklius.
Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestis taikomas nuo 150 000 eurų būsto vertės.
