Kad ir kaip būtų, Klaipėdoje sunkmečiu pastatyti gražūs modernūs laivai teikia optimizmo ir visiems uostamiesčio gyventojams. „Tai labiausiai įkvepia dirbti ir parodo, kad Lietuva vis dėlto yra jūrinė valstybė. Tai deklaruojama ne vien tik žodžiais, bet ir darbais“, – teigia AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Stengiamasi turėti modernius laivus
Atrodytų, žvejybos verslas traukiasi visame pasaulyje, nes kai kuriuose rajonuose uždraudžiama žvejoti apskritai, kituose mažinamos kvotos. Bet štai, pasirodo, statomi nauji žvejybos laivai. A. Šileikos teigimu, žvejybos laivų statybos rinka šiuo metu yra gana aktyvi. Žuvų vartojimas auga, jų ištekliai mažėja, tad norint sugauti tam tikrą žuvų kiekį reikalingi nauji laivai.
„Nauji laivai turi pačius pažangiausius įrenginius, leidžiančius aptikti žuvis, sugauti ir pristatyti į krantą. Pagrindinė problema, kurią šiandien sprendžia žvejybos kompanijos, – laivas turi būti ir ekonomiškas, ir efektyvus. Suprantama, naujos statybos laivų operavimo kaštai yra mažesni nei senų. Matyt, naujų laivų statybą vis dėlto sąlygoja ekonominiai interesai: noras ir sugauti daugiau žuvų, ir turėti kokybišką produkciją, ir galimybę maksimaliai ilgai būti jūroje įvertinant tinkamas oro sąlygas žuvims gaudyti, ir optimaliai mažesnius paties laivo operavimo kaštus.
Todėl žvejybos rinka yra gana aktyvi, stengiasi pasinaudoti visomis inovacijomis ir technine pažanga. Šiandien jau plaukioja žvejybos laivai, varomi suskystintosiomis gamtinėmis dujomis, turintys įrenginius, leidžiančius mažinti atmosferos ir jūros taršą. Mūsų inžinerinė kompanija taip pat dirba su žvejybos laivų projektais, galvoja apie antrinio šalčio panaudojimą vėsinant jūros vandenį, kuriame yra sugautos žuvys. Tai perspektyvu ir šita rinka dar kurį laiką bus gana aktyvi. Žvejybos laivyno atnaujinimas vyksta nuolatos„, – „Vakarų ekspresui“ sakė V. Šileika.
Laivų statytojai darbo turės
Priminsime, kad šiemet Baltijos laivų statykla baigė statyti ir naująjį AB „Smiltynės perkėla“ keltą „Klaipėda“. Žvejybos traleris „Carmona“ nebus šiemet paskutinis laivas, kuris atiduodamas užsakovui. Lapkričio pabaigoje užsakovui iš Vokietijos turės būti perduotas pakrančių apsaugos laivas.
„Vertinant apskritai laivų statybą, ji dabar išgyvena tam tikrą sąstingį. Tam įtakos turi viskas, kas dabar vyksta rinkoje. Tai ir žaliavų brangimas, ir kiti dalykai. Kruizinių laivų statyba nėra intensyvi, jai labai didelę įtaką padarė kovidas.
Mes dabar orientuojamės į specialių laivų statybos rinkas, aktyviai dirbame ieškodami užsakymų užsienyje. Stebime išaugusį poreikį ir manome, kad artimiausiu metu prasidės daugiafunkcių krovininių laivų atnaujinimas, nes jų amžius jau yra gana solidus, jau nekalbant apie tai, kad jie yra gana taršūs“, – sakė VLG vadovas.
Jis įsitikinęs, kad naujas galimybes laivų statybai ateityje atvers dekarbonizacijos, žaliosios laivybos politika. Bus keičiamas, atnaujinamas laivynas ir jis jau turės netaršius įrenginius, technologijas, leisiančias mažinti taršą. Pasak A. Šileikos, kol kas technologiniai sprendimai dar neturi komercinio, ekonominio pagrindo, naujos technologijos dar tik vystomos. Jis įsitikinęs, kad ateityje tikrai bus laivų statybos bumas turint omenyje griežtėjančius reikalavimus ir klimato kaitą.
Iššūkių netrūksta
„Darbo apimčių mažėjimą šiemet juntame ir mes, nes kai kurie užsakymai nebuvo patvirtinti. Dėjome daug vilčių į Lietuvos kariuomenės užsakymą statyti gelbėjimo laivą, bet pirkimas neįvyko. Įtampos yra, bet ir pragiedrulių mūsų rinkoje taip pat pasitaiko. Iššūkiai atneša ir naujų galimybių. Mes užsakymų turime, dirbame prie mažiausiai 10 projektų. Bet gamyba nuolatos turi augti, o jeigu tai nevyksta, atrodo, kad kažkas negerai. Šiemet neturėjome galimybių išauginti apimčių, pardavimų. Manau, mes būtume galėję padaryti ir kur kas daugiau“, – sakė VLG vadovas.
Laivų statytojų darbą taip pat apsunkina kovido sukelta situacija: visos medžiagos ir žaliavos, elektros, dujų kainos pabrango daugiau nei du kartus. Suprantama, visa tai brangina savikainą.
Šiuo metu laivų statybos rinkoje daug neapibrėžtumo, nestabilumo. Čia vyksta labai daug pirkimų, pavyzdžiui, perkami varikliai, įvairūs siurbliai, mechanizmai ir kt. Gamintojai sako, kad jų kainos galioja mėnesį. Jeigu jų nepatvirtini, jos kinta ir auga. „Jeigu pasirašai kontraktą šiandien, o įrenginius reikės pirkti už metų ar pusantrų, gali padaryti daug klaidų. Tokios rizikos verčia mus būti gana atsargius priimant naujus užsakymus. Kaip ir kitiems verslininkams, iškyla darbuotojų stygiaus problemos. Jie iš tikrųjų yra brangiausias turtas, koks tik gali būti, nuo kurio priklauso įmonės tvarumas ir veikla“, – sakė A. Šileika.
