Nors tiekimo grandinių sutrikimai didino kainas ir ribojo pramonės gamybą, ECB išlaikė savo palankią pinigų politiką, siekdamas paskatinti nuo COVID-19 sukeltos krizės nukentėjusios ekonomikos atkūrimą.
Banko Valdančioji taryba, turinti 25 narius, išlaikė nepakeistas istoriškai žemas palūkanų normas – 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.
Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.
Taip pat bankas nusprendė, kad mėnesinius obligacijų pirkimus tęs „šiek tiek mažesniu“ tempu nei antrąjį ir trečiąjį ketvirčius šiuo neramiu euro zonos ekonomikai laikotarpiu.
1,85 trln. eurų apimties speciali pandeminė vertybinių popierių pirkimo programa (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP) yra pagrindinė ECB kovos su krize priemonė, kuria siekiama išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas, skatinančias ekonomikos augimą.
Visgi nepaisant sprendimo susilaikyti nuo pokyčių, politikos formuotojai buvo susiskaldę į „vanagus“, kurie pasisakė už griežtesnę pinigų politiką, skirtą slopinti infliaciją, ir „balandžius“, siekiančius išlaikyti banko ekspansinę politiką.
Rugsėjo mėnesį kainos euro zonoje šoktelėjo 3,4 proc. ir tai buvo aukščiausias rodiklis per 13 metų, kurį lėmė sparčiai augantys energijos kaštai, ir gerokai viršijo banko nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.
Banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis mano, kad ECB prezidentei Christine Lagarde prireiks „visos turimos energijos“, kad suartintų dvi ginčo puses.
ECB posėdis įvyko likus savaitei iki JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) ir Anglijos banko politikos formuotojų susirinkimų.
FRS jau yra leidusi suprasti, kad „artėja“ prie savo skatinimo programos pabaigos, nes infliacija JAV auga.
Tuo tarpu Anglijos banko vadovas Andrew Bailey pareiškė, kad Didžiosios Britanijos centrinis bankas „turės imtis priemonių“ dėl infliacijos, sukeldamas spėliones, kad palūkanų normos gali būti padidintos jau kitą savaitę.
Kitur Europos Sąjungoje palūkanų normas nustatančios šalys smarkiai reagavo į infliaciją – tiek Lenkijos, tiek Čekijos centriniai bankai padidino palūkanų normas iki aukščiausio lygio per pastaruosius metus.
