„Europos centrinis bankas ir jo vadovė kol kas neteikia indikacijų, kad planuoja kažkaip keisti savo politiką. Jų teigimu, mūsų infliacijos priežastis yra susijusi su kitais dalykais, ne su monetarine politika ir jos poveikis infliacijai, jų nuomone, būtų minimalus, labiau pažeistų ekonomikos augimą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G.Skaistė.
Todėl ministrė sako abejojanti, kad ECB jau šį mėnesį galėtų imtis palūkanų normų didinimo.
„Jų nuomone, mūsų infliacija auga dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių ir aukštų energijos kainų. Tai lauksime jų sprendimo, bet iš principo aš kažkaip didelių pokyčių artimiausiu metu nesitikėčiau“, – pridūrė G.Skaistė.
ELTA primena, kad ECB kovo mėnesį „žymiai“ padidino infliacijos prognozes dėl itin aukštų energijos kainų ir karo Ukrainoje nulemto neapibrėžtumo.
Euro zonos centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet infliacija padidės iki 5,1 proc., lyginant su ankstesne 3,2 proc. prognoze. Numatoma, kad 2023 ir 2024 metais infliacija sieks atitinkamai 2,1 ir 1,9 proc., anksčiau prognozuota, kad ji sieks 1,8 procento.
„Infliacijos didėjimas ir toliau stebina dėl netikėtai didelių energijos kainų“, – tuomet sakė ECB vadovė Christine Lagarde.
Tačiau, nepaisant kainų augimo prognozių, euro zonai ruošiantis Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir aukštos infliacijos padariniams, ECB nekeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pažadėjo lanksčiai užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą.
Kaip ir prognozuota, ECB nepadidino 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Vis tik akcentuojama, kad valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu 2 proc. lygiu.
Kaip tuomet aiškino ECB valdančiosios tarybos narys ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus, apie bazinių palūkanų normų didinimą euro zonos pinigų politikos formuotojai šiuo metu net nesvarsto, tačiau sprendimas atverti galimybę turto pirkimo programą (TPP) nutraukti anksčiau, nei planuota, iš esmės reiškia, kad buvo sudarytos sąlygos priimti lankstesnius monetarinės politikos sprendimus, reaguojant į ekonominę situaciją.
„Aš į tai žiūriu kaip į rankų atsirišimą, kad euro sistema galėtų veikti plačiau“, – kovo mėnesį kalbėjo G.Šimkus.
Tuo metu JAV Federalinis atsargų bankas (FED) dėl didelės infliacijos, kaip ir tikėtasi, kovo viduryje padidino bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto, iki 0,25–0,50 proc.
