Vis dar riboja COVID-19
Spalį Kinija paskelbė apie pirmąjį eksporto nuosmukį. Sumažėjo ir gamyklų veikla. Pasak daugelio analitikų, Kinijos ekonomikos nuosmukį daugiausia lėmė suprastėjusi ekonominė situacija užsienyje, dėl ko ir ėmė mažėti eksporto apimtys, rašo „The Economic Times“. Silpnėjanti paklausa turi tiesioginį poveikį Kinijos gamybai ir darbo rinkai.
Be to, smuko ir pačių turtingiausių kinų turtų vertė. Pasak „The Guardian“, į turtingųjų sąrašą šiemet pateko 11 proc. mažiau kinų nei pernai. Jų bendras turtas siekia 3,5 mlrd. dolerių, o tai yra 18 proc. mažiau nei praėjusiais metais.
Prie Kinijos ekonominio nuosmukio smarkiai prisideda ir COVID-19 ribojimai. Valdžia gyventojų vis dar reikalauja laikytis griežtų taisyklių, riboja keliones, mat siekia nulinių koronaviruso atvejų. „The Strategist“ rašo, kad ši koronaviruso politika prisidėjo ir prie jaunimo nedarbo lygio, gerokai sumažino verslų pelną. Anot „The Guardian“, Kinijos verslininkai baiminasi, kad dėl tokios ideologijos bus paaukota šalies ekonomika.
Ekonomiką gelbės nepatyrę lyderiai
Spalio pabaigoje vykusiame 20-ajame Kinijos komunistų partijos suvažiavime Kinijos prezidento Xi Jinpingo pasirinkta nauja vadovų komanda nepadarė įspūdžio šalies ir užsienio ekonomistams bei investuotojams. Praėjus savaitei po naujos komandos paskelbimo, Honkongo akcijų rinka smuko 8,3 proc. JAV kotiruojamos Kinijos akcijos smuko 15 proc., krito Kinijos valiutos vertė, praneša „The Strategist“.
Investuotojai esą tikėjosi, kad Kinijos prezidentas surinks patyrusių ir pragmatiškų lyderių komandą, o jis pasirinko nepatyrusius, bet lojalius žmones. Pavyzdžiui, naujai išrinktas Kinijos premjeras Li Qiang neturi nacionalinio lygmens vadovavimo patirties, o vicepremjeras Ding Xuexiang jos turi dar mažiau. Investuotojų nuomone, tokie politikai neturi ir žinių, reikalingų norint efektyviai įveikti Kinijos ekonominius iššūkius.
Vienas kinų profesorius Pei „The New York Times“ teigė manantis, kad X.Jinpingo parinkta partijos vadovų komanda rodo, kad jis nesiorientuoja į šalies ekonomiką – jam svarbu tik tie, kurie gali įgyvendinti jo politiką nepaisydami pasekmių.
Šalies verslininkams naujai įtvirtinta valdžia irgi kelia nerimą.
„Paskutinė mano viltis žlugo. Vadovaujant šiam diktatoriui, mūsų didžioji šalis patenka į bedugnę“, – „The New York Times“ sakė pietinio Šendženo miesto vienos turto valdymo įmonės įkūrėjas.
„Viskas baigta, man baisu“, – antrino ir vienas technologijas kuriantis verslininkas iš Pekino.
Kinijos lyderiai iškėlė tikslą, kad metinis ekonomikos augimas sieks maždaug 5,5 procento, tačiau daugelis stebėtojų mano, kad tą pasiekti bus sunku, rašo „The Economic Times“. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad kitais metais Kinijos ekonomika augs tik 3,2 proc., o tai būtų lėčiausias tempas nuo devintojo dešimtečio.
