„Kalbant apie antrąjį mokėjimo prašymą, jį planuojame teikti tuomet, kai būsime Europos Komisijai pateikę suderintą plano atnaujinimą, kartu su keletu rodiklių keitimu. Planuojame jį teikti rudenį, atsiskaitę už šiuos rodiklius turėtume gauti 230 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė V. Markevičienė.
„Šiek tiek koreguojame kai kuriuos rodiklius antrojo mokėjimo prašymui. Taip pat kai kuriuos rodiklius ankstiname, nes esame juos pasiekę, o kitus vėliname. Čia dar nėra viskas atlikta, tačiau didelių rizikų nematome“, – pažymėjo ji.
Kalbėdama apie visą „Naujos kartos Lietuva“ planą, V. Markevičienė akcentavo, kad daugiau nei pusė reforminių veiksmų jau yra atlikta, o kvietimų yra paskelbta už 1,2 mlrd. eurų.
„Esame įgyvendinę daugiau negu pusę reforminių veiksmų ir paskelbę kvietimų už 1,2 mlrd. eurų. Tai yra daugiau nei pusė viso plano. Taip pat šiuo metu deramės su Komisija dėl plano papildymo, iš esmės, padvigubinimo, taip pat ir paskoline forma. Aktualizuojame tam tikrus plano rodiklius“, – sakė viceministrė.
Anot jos, dalis pasiskolintų lėšų, kurios bus skiriamos paskoloms verslui, padės sumažinti recesijos padarinius. Kaip ji teigė, šios paskolos suteiks drąsos privačiam sektoriui investuoti ir sumažins finansavimo stygių rinkoje.
„Pradinis planas („Naujos kartos Lietuva“ – ELTA) buvo skirtas užsitikrinti mūsų šalies augimą ilguoju laikotarpiu. Planuojant turėjo būti atliktas ir ekonominis vertinimas, skirtas įsitikinti, kad investicijos generuoja grąžą ir padeda pagerinti mūsų šalies tiek socialinius, tiek ekonominius rodiklius vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.
Kalbant būtent apie skolinimąsi, planas praktiškai dvigubėja ir atsiranda verslo dalis. Papildomas milijardas investicijų verslui atsirado jau šių metų pradžioje žiūrint į ekonominius rodiklius ir siekiant sumažinti tiek finansavimo stygių mūsų rinkoje, tiek tokiomis ekonominėmis aplinkybėmis suteikti drąsos privačiam sektoriui ir mūsų įmonėms investuoti. Tam, kad tos recesijos padariniai būtų mažesni“, – trečiadienį Audito komiteto posėdyje teigė V. Markevičienė.
Viceministrė priminė, kad ši suma bus skirta paskoloms verslui, kurti žalias ir inovatyvias technologijas bei padėti vykdyti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą ir eksportą.
„Iki 1 mlrd. paskolų verslui, būtent tvarioms inovacijoms, gamybos plėtrai, eksporto plėtrai. Toms investicijoms, kurios skatina tiek mūsų eksportą, tiek prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad gegužės pradžioje Finansų ministerija pranešė, jog Europos Komisija (EK) Lietuvai pervedė pirmojo mokėjimo prašymo lėšas – per 542 mln. eurų, skirtas įgyvendinti „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytas reformas ir investicija.
Šiuo metu įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva“ planą paskelbta kvietimų teikti projektus už 1,2 mlrd. eurų, jau įgyvendinama projektų už 0,5 mlrd. eurų.
Ministerija tvirtino, kad 2021 m. EK Lietuvai jau yra pervedusi „Naujos kartos Lietuva“ plano 289 mln. eurų avansines lėšas.
Vasario pabaigoje EK patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal RRF fondo dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, EK nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuva tuomet pateikė prašymą gauti 565 mln. eurų.
Savo ruožtu EK pranešė, kad 542 mln. eurų skyrimui dotacijų forma sąlygas sudarė tai, kad Lietuva įgyvendino 31 etapą, susietą su pirmąja išmoka. Su antruoju mokėjimo prašymu EK numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių šiai dienai jau pasiekta 10 rodiklių. Iki mokėjimo prašymo teikimo planuojama pasiekti visus likusius rodiklius. Antrąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo, kuris yra numatytas rudenį.
Planą iš viso sudaro 191 rodiklis, kurių pažanga yra stebima periodiškai kartu su EK ekspertais.
