Remia skirtingas sritis
Kaip komentavo Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorė Vaida Žukauskaitė, ES investicijos planuojamos daugiametėmis finansinėmis programomis, trunkančiomis septynerius metus, todėl jų apimtis ir intensyvumas keičiasi priklausomai nuo kiekvieno finansinio laikotarpio prioritetų.
Pavyzdžiui, 2021–2027 metais daug dėmesio skiriama žaliajai transformacijai, skaitmenizacijai, socialinei sanglaudai ir inovacijų skatinimui, o finansavimo intensyvumui įtakos turi valstybės narės ekonominė padėtis – kuo aukštesnis šalies BVP vienam gyventojui, tuo projektams skiriama mažesnė ES finansavimo dalis tikintis reikšmingesnio nacionalinio prisidėjimo.
Nuo įstojimo į ES reikšmingos Lietuvai tenkančios finansinės paramos tikslas – skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi, mažinti regionų skirtumus ir prisidėti prie bendrų ES strateginių tikslų.
2021–2027 m. Lietuvai iš ES fondų skirta apie 6,2 mlrd. eurų, papildomai per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Lietuva gavo dar 3,8 mlrd. eurų. Palyginimui, ankstesnėse programose nuo 2000-ųjų Lietuvai skirtas ES finansavimas iš viso sudarė 15,5 mlrd. eurų.
Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, 2021–2027 m. mažėja „kietųjų“ investicijų į fizinę infrastruktūrą dalis. Investicijų paskirstymas tampa strategiškesnis ir nukreiptas į ilgalaikį poveikį.
Nors finansavimo intensyvumas mažėja, bendra investicijų suma Lietuvai išlieka reikšminga. Tai rodo kryptingą ES politiką, kurios tikslas – skatinti ne tik ekonominį augimą, bet ir kokybinį visuomenės bei valstybės vystymąsi.
Dažniau sprendžia patys regionai
Pašnekovė patvirtina: regionai, savivalda ir vietos bendruomenės išties įgauna vis daugiau savarankiškumo spręsdami vietos problemas – būtent jie geriausiai žino, kas svarbu jų bendruomenei ir kokybiškai aplinkai.
Bendra 2021–2027 m. Investicijų programos suma regioninėms planavimo priemonėms siekia 1,6 mlrd. eurų. Pagal šias priemones regionai patys planuoja projektus, susitardami dėl jų turinio bei užtikrindami, kad šie atitiktų kiekvieno regiono strategiją ir spręstų konkrečias vietos problemas. Lyginant su ankstesniu laikotarpiu, Regioninių investicijų išaugo 3 kartus (2014–2020 m. siekė 0,53 mlrd. eurų).
Pagal Investicijų programą apie 50 mln. eurų ES lėšų yra skirta bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai įgyvendinti. Bendruomenių inicijuotos vietos plėtros projektus atrenka ir strategijų įgyvendinimą prižiūri vietos veiklos grupės, sudarytos iš bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, verslo, savivaldybės atstovų.
Kokie reikšmingiausi projektai įgyvendinti pastaraisiais metais? Pasak V.Žukauskaitės, šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama daugiau kaip 3,5 tūkst. ES investicijų projektų, keičiančių Lietuvos veidą, o apie juose skelbiama svetainėje www.esinvesticijos.lt. Svetainės skiltyje „Svarbūs projektai“ pateikiama informacija apie svarbius Investicijos programos projektus.
Daugiau atsakomybių reiškia daugiau galimybių
Politikos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) dėstytoja Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė pritaria: Lietuvos regionų būklė rodo, kad galimybė savivaldoms pačioms spręsti savo problemas veikia itin teigiamai. Nors Lietuva – nedidelė valstybė, regionai nėra tolygūs. Nemažai klausimų regionus vienija, kartu regionai susiduria su skirtingais iššūkiais.
„Atrištos rankos individualiai spręsti regionų problemas, pritraukti daugiau investicijų, pasinaudoti ES siūlomis galimybėmis, nukreipiant lėšas būtent į tas sritis, kurių reikia konkrečiai savivaldybei, yra pagirtinas procesas. Pažiūrėjus, kaip pastaraisiais metais tvarkosi ir gerovę vietos bendruomenėms kuria kai kurios veiklesnės savivaldybės, šio proceso naudos yra daugiau nei akivaizdžios“, – kalbėjo V.Rimaitė-Beržiūnienė.
Pašnekovės žodžiais, valstybės mastu taip pat galima pastebėti pastangas perkelti šiek tiek daugiau atsakomybių, o kartu ir galimybių tvarkytis pačioms savivaldybėms.
„Savivalda išmano savo specifiką, žino, ko reikia jos žmonėms, gali efektyviau panaudoti resursus nei juos unifikuotai skiriant visoms savivaldybėms bendrai. Vis tik aspektas, kuriam reikėtų skirti vis daugiau dėmesio ir vietos bei valstybės lygmens pastangų, taip pat Vyriausybės dėmesio – darbo vietų kūrimas regionuose. Tik darbo vietos gali užtikrinti regionų patrauklumą ir sėkmę“, – įsitikinusi Politikos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) dėstytoja.
Naudą atspindi ekonominiai rodikliai
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė komentavo, jog pastarąjį dešimtmetį bendras ES investicijų dydis į Lietuvą išlieka panašus, tačiau keičiasi su ekonomikos augimu susiję strateginiai prioritetai ir nacionaliniai poreikiai.
„Naudą valstybės ekonomikai ir visuomenei nesunku pagrįsti vertinant tokius šalies vystymosi dinamikos rodiklius kaip beveik 200 proc. siekiantis BVP vienam gyventojui augimas, vertinant visą ES investicijų periodą, aukštųjų technologijų sektorių Lietuvoje spartus vystymasis, tiesioginių užsienio šalių investicijų pritraukimo rodikliai, viešojo sektoriaus skaitmenizacijos lygis ir kiti ekonomine bei socialinės gerovės prasme mums visiems reikšmingi pokyčiai. Džiugina ir tai, kad auga ne tik didžiųjų šalies miestų ekonomika, formuojasi aukštųjų technologijų inovacijų ekosistemos, būtinos palaikyti šalies konkurencingumo augimą, bet stiprėja ir regionai, atrandys savo išskirtinumus ir stiprybes.
ES investicijos reikšmingai prisidėjo ir prie aukštojo mokslo reformų, įskaitant finansavimo modelių ir mokslinių tyrimų bei inovacijų rėmimo politikos pakeitimus, sudarė prielaidas kurti specializuotus mokslo centrus, tokius kaip Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras ar Medicinos mokslų centras, būtinus vykdyti aukščiausio tarptautinio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje, pritraukti ir ugdyti aukštos kompetencijos specialistus.
Lietuvos ekonomikos atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pastaruoju metu nuolat kylančių globalių iššūkių, tokių kaip Covid-19 pandemija, leidžia teigti, kad ES investicijos leido sukurti prielaidas tvariai šalies ekonomikai“, – komentavo dr. G.Kvedaravičienė.
Pašnekovė pritarė, jog Lietuvoje vietos valdžios institucijos ir bendruomenės iš tiesų įgyja daugiau autonomijos spręsdamos dėl vietos projektų. Teisinė sistema leidžia savivaldybėms savarankiškai vystyti vietos ekonomiką, o teigiami to rezultatai matomi stebint sėkmingą atskirų regionų augimą, vietos bendruomenių stiprėjimą ir ryškėjantį ekonominį bei socialinį identitetą.
„Vis dar sunkiai išsprendžiamas iššūkis, kaip derinti atskirų regionų ekonominio vystymosi ir ES investicijų strategijas, sudarant sąlygas kurtis tarptautiniu mastu konkurencingiems kompetencijų centrams, įgalinantiems tolimesnį, inovacijomis ir investicijų pritraukimu pagrįstą šalies augimą. Tęstinumo ir nuoseklumo užtikrinimas reikalauja didelės visuomenės ir politikų brandos, pasitikėjimo, atsakomybės prisiėmimo ir pakankamai aukštų kompetencijų viešajame sektoriuje ir ES investicijas administruojančiose institucijose“, – kalbėjo dr. G.Kvedaravičienė.
Įvardijo reikšmingiausius projektus
Paklausta, kokius pastarojo meto projektus išskirtų, pašnekovė minėjo energetinį šalies saugumą didinusius projektus; skaitmeninės transformacijos ir viešojo administravimo gerinimo projektus su reikšmingais pasiekimais, pavyzdžiui, elektroninių sveikatos duomenų valdyme nacionaliniu mastu.
Ne vienas svarbus projektas buvo įgyvendintas ir medicinos mokslų srityje. Pavyzdžiui, be VU Medicinos mokslų centro, įrengiant kurį, pusę reikalingos sumos sudarė ES investicijos, buvo įgyvendintas ir žmogaus biologinių išteklių centro – nacionalinės biobankų infrastruktūros sukūrimo Lietuvoje projektas, įgalinantis Lietuvos mokslo ir sveikatos priežiūros įstaigas prisidėti prie personalizuotos medicinos kūrimo ir diegimo Lietuvoje.
Dėl pastarojo projekto ne tik buvo sustiprinti prie didžiųjų šalies ligoninių veikiantys ir kritinėmis ligomis sergančių pacientų kolekcijas moksliniais tikslais renkantys biobankai, bet ir įkurtas pirmasis šalyje populiacinis biobankas, galintis reikšmingai sustiprinti šalies mokslines bei praktines žinias ligų prevencijoje, ankstyvojoje diagnostikoje ir Lietuvos visuomenės sveikatos valdyme vadovaujantis personalizuotos medicinos principais bei diegiant juos klinikinėje praktikoje populiaciniu mastu.
Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorė Vaida Žukauskaitė, Finansų ministro patarėjas Dalius Simėnas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) dėstytoja dr. Viktorija Rimaitė-Beržiūnienė ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė – Finansų ministerijos 17-ąjį kartą inicijuojamų geriausių Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų „Europos burės 2025“ rinkimų komisijos nariai.
Norintys dalyvauti konkurse, kviečiami užpildyti projektų registracijos formą iki 2025 m. liepos 20 d. Ją galima teikti čia.