Siūlo skaičiuoti į ateitį ir mokytis iš Estijos
Nuo kitų metų atsiranda nemažai II pensijų pakopos pakeitimų – kai kurie jų, pasak T. Kvasiliaus, vilioja klientus pamiršti pradinę idėją kaupti pensijai ir atsiimtą dalį pinigų išleisti šios dienos poreikiams: tai galimybės pasinaudoti sukauptomis lėšomis dar nesulaukus pensinio amžiaus, palankesnės išmokų sąlygos sulaukus pensinio amžiaus, galimybė stabdyti kaupimą.
„Teks gerai pasukti galvas, kad rastume, kuris variantas geriausiai atitiks mūsų poreikius ir nepamiršti, jog kaupti II pensijų pakopoje pradėjome būtent siekdami užsitikrinti oresnes pajamas senatvėje. Estija, leidus atsiimti pensijoms kauptas lėšas, jau pasimokė ir galvoja, kaip vėl grąžinti visuomenę į disciplinuotą kaupimą. Leidus atsiimti pensijai kauptą turtą estai jį tiesiog išleido einamiesiems poreikiams. Koks to rezultatas? Tikėtina, jog jų senatvės pensija sieks tik apie 30–35 proc. prieš tai buvusio atlyginimo“, – pasakoja T.Kvasilius.
Pasak „Allianz Lietuva“ eksperto, siektinas 70–80 proc. buvusių pajamų dydis sulaukus pensijos ne iš piršto laužtas. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) duomenimis, pensijoje vidutiniškai praleidžiame 15–20 gyvenimo metų, tad verta pagalvoti, kaip užsitikrinti pakankamas mėnesines įplaukas šiuo gyvenimo periodu.
„Jeigu mes galvojame, kad reikia naujo automobilio ar virtuvės remonto ir tam nusiimsiu 25proc. pensijų fonde sukauptų lėšų, tai reikia suprasti, kad tokia dalimi sumažinsime savo ateities pensijos dydį. O ta pensija greičiausiai vis tiek ateis – gyvenimo trukmė ilgėja. Labai gali būti, jog dalį turto atsiėmusieji dabar, sulaukę pensijos supras, jog nedirbti negali, nes tiesiog nepakaks pinigų pragyvenimui. O ką jau kalbėti apie orią vakarietišką pensiją, apie kurią neretas iš mūsų svajojame“, – skuboto sprendimo pasekmes vardija ekspertas.
Ar pamatuoti finansiniai sprendimai?
Priežastys, pasak T.Kvasiliaus, dėl kurių norima atsiimti dalį sukaupto II pakopos pensijų turto įvairios – vieni nori atsinaujinti automobilius, kiti – prisidėti prie vaikų vestuvių, treti galvoja, jog nesukaups reikšmingos sumos, o dar dalis mano, kad reikia atsiimti, nes tiesiog bus galima tą padaryti.
„Pasidalinsiu dviem pavyzdžiais iš praktikos. Vienas klientas, išgirdęs, jog nuo kitų metų bus galima dalį II pakopos pensijų fondo lėšų pasiimti paklausė ar staiga valstybė taip praturtėjo, kad patiems kaupti nebereikia. Deja, kaupti patiems poreikis niekur nedingo. Tam klientui 40 metų, jis sukaupęs apie 20 tūkst. eurų, dar yra gražaus laiko iki pensijos, ir jis, įsivertinęs tai, jog valstybės paskata kasmet auga, atlyginimai kyla ir kaupimas pensijai spartėja nutarė kaupti toliau“, – dalijasi pašnekovas.
Tačiau T.Kvasilius pasakoja, jog kartais dėl kaupimo pensijoje išsiskiria ir sutuoktinių nuomonės. Štai viena šeima svarsto dalį sukaupto turto – apie 10 tūkst. eurų (savo įmokėtas įmokas bei investicinį pelną) atsiimti, vos tik bus tokia galimybė.
„Aš klausiu – kas nutiko? Galbūt sveikatos problemos kamuoja, kai pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą, kaupimas tampa betikslis? Pasirodo – artėja vestuvės, tuoksis vyriausias sūnus. Žmona nori vardan šventės atsisakyti dalies pensijos, mat reiks fotografo, kostiumo, muzikantų. Jos manymu – tie 10 tūkst. eurų, kuriuos atsiimtų, menka suma, ištirps čia pat ir viskam nė nepakaks.
Sutuoktinis argumentuoja priešingai. Jis žmonai sako, jog 10 tūkst. eurų atrodo mažai, kai juos turi rankoje, o kai neturi – tai didžiulė suma. Tai galimybė senatvėje nesikliauti vaikų pagalbos, o sukaupti galima tik dirbant ir disciplinuotai taupant“, – pasakoja T.Kvasilius.
Turtas, pasak eksperto, yra atsakomybė: „Ir dalis žmonių nemoka su šia atsakomybe elgtis. Dėl to valstybė ir sudarė mums sąlygas kaupti pensijai, ir sukaupti, ir net geriau gyventi“.
Konsultuodamas „Allianz Lietuva“ klientus T.Kvasilius pasitelkia žinomą posakį, kuris dažnai minimas kalbant apie laiką: tai, kas skubu, dažnai nėra svarbu, o tai, kas svarbu, dažnai nėra skubu. Tai puikiai iliustruoja, kaip atsakingai turėtų būti priimami finansiniai sprendimai, ypač kalbant apie pinigus, mūsų ateities pensiją ir gyvenimo kokybę joje.
Trūksta disciplinuoto taupymo įgūdžių
Istoriškai mūsų šalis yra susidūrusi su begale iššūkių, ilgai neturėjome nuosavybės, turto teisių tokių, kokias turėjo vakarų šalys. Natūralu, dėl to menkai formavosi ir mūsų finansinis raštingumas.
„Dabar II pakopos pensijų sistema tobulėja, tampa lankstesnė, labiau prisitaikanti prie žmogaus poreikių. Gerai, jeigu, tarkime, tuos 25 proc. sukauptos pensijų fonde sumos žmogus reinvestuos, įdarbins per kitas priemones, tarkime – gyvybės draudimą. Nes tie pinigai neturėtų nueiti šios dienos buities ar laisvalaikio poreikių tenkinimui. Tačiau atsiras žmonių, kurie atsiimtą dalį turto tiesiog išleis negalvodami apie tai, iš ko gyvens po dvidešimties ar keturiasdešimties metų“, – sako „Allianz Lietuva“ vyresnysis patarėjas – ekspertas.
T.Kvasilius pažymi, jog noras pensijai kauptą turtą išleisti naujam automobiliui ar kitoms reikmėms rodo finansinio raštingumo ir disciplinuoto taupymo įgūdžių trūkumą.
„Jeigu žmogus dabar negali nusipirkti automobilio, suremontuoti virtuvės ar iškelti vestuvių nepasiėmęs tų 25 proc., tai kaip jis gyvens pensijoje jau atėmus tuos 25 proc. kaupto turto? Juk pajamos bus dar mažesnės, o poreikiai – ypatingai sveikatai – greičiausiai didės. Nepainiokime sąvokų, šiandienos reikmes turėtume dengti iš kitos kišenės, vadinamos būtinuoju finansiniu rezervu. Jame turėtume būti sukaupę 3–6 mėnesių uždarbio dydį ir šie pinigai turi būti lengvai pasiekiami – banko sąskaitoje“, – aiškina ekspertas.
Pasak T.Kvasiliaus, kalbant apie finansus svarbiausia disciplina. Ir tas, kuris sąžiningai kas mėnesį atsideda po 100 eurų sukaups daugiau už tą, kuris taupo gal ir didesnėmis sumomis, bet prabėgomis, sporadiškai, tada, kai prisimena. Pašnekovo teigimu, II pensijų pakopa yra paprasčiausias ir mažiausiai pastangų kainuojantis, efektyviausias būdas dirbančiajam susikaupti antrą arbą trečią pajamų šaltinį greta Sodros mokamos pensijos.