D.Trumpas nusitaikė į naują šalį
„Jei nejaučiate nerimo dėl to, kas vyksta Lietuvos politinėje padangėje – pabandysiu jo sukelti dėl to, kas vyksta pasaulyje“, – „Lietuvos verslo forume“ ketvirtadienį tokiais žodžiais savo pranešimą pradėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis pirmiausia priminė šiemet balandį JAV prezidento D.Trumpo paskelbtą muitų karą, kuris išgąsdino pasaulio rinkas, privertė nerimauti verslus.
„Ekonomistai sakė, kad importo muitai – bloga idėja ir reikia ruoštis blogiausiam. Ekonomistams nebuvo geri metai, nes nebuvo taip blogai, kaip tikėtasi. JAV ir Kinijos lyderiai prieš kelias savaites susitiko ir sudarė susitarimą – abi pusės laimingos“, – sakė N.Mačiulis.
Nors Kinijos ir JAV susitarimas, regis, palankus šioms šalims, kur kas prasčiau, pasak ekonomisto, Europai. Kiniškos produkcijos eksporto apimtims į JAV sumažėjus, nemaža dalis kiniškų prekių ėmė plūsti į Europą.
Manantiems, kad prekybos kare jau ginklai sudėti, N.Mačiulis atkreipė dėmesį naujausią D.Trumpo pareiškimą. Jis vėl nusitaikė į Europą, šį kartą kliuvo Italijai. JAV vadovas nepatenkintas, kad Italijos makaronų gamintojai savo produkciją parduoda JAV brangiau nei vietinei rinkai ir pagrasino 91,7 proc. importo muitu.
„Niekas nežino, kaip jis tą muitą apskaičiavo, bet niekam neįdomu. Nereikia galvoti, kad susitarimai pasiekti. Pamatėme D.Trumpo derybines galias, kaip jis daug valstybių priverčia daryti, ko jis nori“, – pridūrė ekonomistas.
Teismo sprendimo gali nepaisyti
Anot N.Mačiulio, pagrindinis klausimas šį mėnesį – ar JAV Aukščiausias teismas D.Trumpą gali priversti atšaukti muitus, argumentuojant, kad jie buvo neteisėti?
„Labai didelė tikimybė, kad teismas šiuos muitus, ar dalį jų, pripažins kaip neteisėtus. Ar D.Trumpas klausys Aukščiausio teismo sprendimo? Greičiausiai, ne. JAV iždas dėl muitų papilnės 300 mlrd. dolerių. Tai yra per didelė suma, kad jos atsisakytų. Be to, JAV valstybės skola yra didžiulė, artėja prie rekordinių aukštumų. Pastarąjį kartą ji tokia buvo per II pasaulinį karą. Vien palūkanų normų mokėjimui iš šalies iždo per metus skiriama daugiau nei trilijonas dolerių. Bet kokios papildomos pajamos, kurios neerzina JAV gyventojų ir verslo įmonių, vertinamos gana palankiai“, – užtikrino N.Mačiulis.
Pasak jo, JAV ekonominėje padangėje vis dar yra rūsčių debesų: infliacija didėja ir didės, o vėluojančių paskolų – daugiausia nuo 2009 m. krizės. Ne kokia padėtis ir nekilnojamojo turto rinkoje. JAV, priešingai nei Lietuvoje, stagnuoja būsto rinka, naujų statybų skaičius – žemiausias per paskutinį penkmetį.
„Tačiau, nepaisant visko, JAV ekonomika pirmuosius šių metų tris ketvirčius augo maždaug 3 proc. ir beveik nesulėtėjo lyginant su praėjusiais metais. <...> Vienas veiksnys sukuria beveik pusę JAV BVP augimo – tai saujelės įmonių investicijos į dirbtinį intelektą (DI), duomenų centrus, programinę įrangą“, – pažymėjo ekonomistas keldamas klausimą, kiek tvarios yra tokios investicijos.
Auganti DI grėsmė
Ekonomistas prakalbo apie vadinamąsias karuselines investicijas, kai viena įmonė perka iš kitos įmonės, įsipareigodama sumokėti savo akcijomis, nes neturi pinigų investuoti į duomenų centrų statybas.
„Rinkos tai (DI technologijas – aut. past.) teigiamai vertina. Nereikia jokių finansinių rezultatų, pajamų srautų ar pelno – užtenka paskelbti, kad statysi duomenų centrą ir investuosi į DI technologijas – iškart įmonių kapitalizacija auga. Pirmosios abejonės atsirado praėjusią savaitę, kai „Open AI“ finansų vadovo pasiteiravo, iš kur jie ims 1,5 trilijono dolerių, kuriuos jie įsipareigojo investuoti į duomenų centrus.
Jis pasakė, kad tikisi, jog investuos Vyriausybė. Kilo klausimas, kad jiems patiems neužtenka savo kapitalo. Kitą dieną „Open AI“ vadovas ėmė aiškinti, kad jų gelbėti nereikia, bet užsiminė, kad tokie duomenų centrai gali būti strateginiu rezervu ir, galbūt, Vyriausybė į tai galėtų investuoti. Po šių žodžių nuvažiavo žemyn „Nvidia“ ir kitų, susijusių įmonių akcijos“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į šalutinį DI efektą. Kai kurie ekspertai netgi jį prilygina branduoliniams ginklams, o kiti pasekmes vadina – „potencialiai katastrofiškomis“.
„Dėl to siūloma vyriausybėms investuoti į DI, kad jas laikytų prie savęs. <...> Pasekmes jau matome realioje ekonomikoje, todėl bus tam tikras pasipriešinimas visuomenėje. <...> Dar vienas DI efektas, dėl kurio labai pyksta JAV gyventojai, – trečdaliu brangusi elektros energija. Kita pasekmė, kurią galėsime pamatyti – JAV akcijų kainos šaus aukštyn, o laisvų darbo vietų – mažės“, – pridūrė N.Mačiulis.
Apgauna stambias įmones
Iššūkių dėl DI gali daugėti ne tik verslams, bet ir eiliniams gyventojams.
Anot „Swedbank“ ekonomisto, paaiškėjo, jog technologijų milžinė „Meta“ žino, kad 10 proc. nuo metinių pajamų gauna nuo platinamų melagienų ir per dieną parodo 15 mlrd. melagingų reklamų, kurios, pavyzdžiui, siūlo investuoti į netikrus fondus ir pan.
„Sunku patikėti, bet taip yra. Tai rodo, kokiame pasaulyje gyvename. Be to, DI taip patobulėjo, kad DI jau gali realiu laiku daryti „deep fake“ (tikroviškai suklastotą vaizdinį arba garsinį turinį – aut. past.). Pavyzdžiui, galima organizuoti nuotolinius pokalbius, kai darbuotojas net negali įtarti, kad kalbasi ne su savo vadovu, o su DI.
Tokių sukčiavimo atvejų buvo labai daug. Vienos iš Jungtinės Karalystės įmonių darbuotojų su „vadovu“ Honkonge pasikalbėjo vaizdo skambučiu. Darbuotojui nekilo jokių įtarimų, kad bendrauja ne su vadovu, o su apgaviku, pasitelkusiu DI. Jis tik vėliau suprato, kad pervedė 25 mln. dolerių sukčiams. Gal tai pasaulio nepaklupdys, bet asmeninių problemų tikrai gali sukurti“, – atkreipė dėmesį N.Mačiulis.