Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) trečiąjį ketvirtį sumažėjo 0,1 proc. (ketvirtis prie ketvirčio). Tuo pat metu Estijos ekonomika augo 0,4 proc., Latvijos rezultatas buvo artimas nuliui, o Lenkija fiksavo aiškų augimą – apie 0,5 proc.
„Šis palyginimas svarbus todėl, kad visos šios šalys veikia tomis pačiomis išorinėmis sąlygomis: karas Ukrainoje, padidėjusios saugumo rizikos regione, silpna Vokietijos ekonomika, aukštos palūkanos ir lėta paklausa Šiaurės Europoje.
Geopolitika sudaro bendrą foną, tačiau ketvirčio BVP dinamika rodo, kad ji nepaaiškina skirtumų tarp šalių“, – feisbuke rašė Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Estija po devynių iš eilės trukusių recesijos ketvirčių jau atsispyrė nuo ekonominio dugno. Latvija išvengė naujo kritimo ir stabilizavosi. Lenkija tuo metu išlieka augimo fazėje ir pagal ketvirčio dinamiką aiškiai lenkia Baltijos šalis, nepaisant tos pačios geopolitinės aplinkos ir artumo rytinei ES sienai.
Anot V.Janulevičiaus, Lenkijos atvejis – ypač iškalbingas. Šalies ekonomika auga ne dėl palankesnės išorės, o dėl vidaus veiksnių: aktyvių viešųjų ir privačių investicijų, stiprios vidaus paklausos ir aiškios fiskalinės krypties. 2025 m. Lenkijos investicijų lygis sudaro apie 17–18 proc. BVP ir išlieka augimo trajektorijoje, kas leidžia ekonomikai išlaikyti teigiamą ketvirčio dinamiką net esant silpnai išorės paklausai.
„Lietuvos situacija tuo metu išsiskiria investicijų dinamika. Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. antrąjį ketvirtį užsienio tiesioginių investicijų srautas sumažėjo apie 31 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai – iki maždaug 470 mln. eurų, kai prieš metus jis viršijo 680 mln. eurų. Tai aiškus signalas apie silpnėjantį investicinį aktyvumą“, – komentavo LPK prezidentas.
Nors sukauptų investicijų apimtis formaliai auga, šį augimą daugiausia lemia reinvestuotas pelnas ir pavieniai sandoriai, o ne naujų projektų pradžia. Tuo pat metu bendrosios fiksuotojo kapitalo investicijos 2025 m. auga gerokai lėčiau nei 2024 m., o dalyje sektorių fiksuojama faktinė stagnacija. Tai reiškia, kad investicijos šiuo metu nekuria pakankamo impulso ekonomikos augimui.
„Praktikoje tai turi tiesioginę įtaką BVP dinamikai. 1–2 procentiniais punktais didesnė investicijų dalis nuo BVP kaip Lenkijos atveju leidžia ekonomikai išlikti augimo fazėje net nepalankiomis išorės sąlygomis.
Lietuvoje investicijų trūkumas šiuo metu tiesiogiai verčiasi į neigiamą arba nulinę ketvirčio BVP dinamiką.
Papildomą riziką didina neapibrėžtumas dėl mokesčių politikos. Ekonomikos lėtėjimo fazėje tokie signalai skatina verslą atidėti sprendimus. Tai reiškia silpnesnes investicijas šiandien ir dar silpnesnį BVP po dviejų–trijų ketvirčių. Ši seka jau matoma faktiniuose duomenyse.
Išvada tokia: Lietuva šiandien nėra giliausioje recesijoje, tačiau rizikuoja įstrigti užsitęsusioje stagnacijoje. Estija jau atsispyrė nuo dugno, Latvija stabilizuojasi, Lenkija auga.
Skirtumus lemia ne geopolitika, o investicijų tempas, politikos nuspėjamumas ir vidaus sprendimų aiškumas“, – rašė V.Janulevičius.