Gyvenimas aplink poligoną verda, todėl verslai, įsikūrę greta poligono, taip pat galėtų tęsti savo veiklas, plėsti esamus verslus. Vandens ir kaimo turizmu ir baidarių nuoma užsiimantys žmonės galės toliau vykdyti savo veiklas. Šios veiklos yra sukoncentruotos teritorijoje, kurioje šaudyklos neplanuojamos. Baltosios Ančios baseinas nepatenka į Kapčiamiesčio karinio poligono teritoriją, jis patenka į karinio mokymo teritoriją, kurioje veiklos apribojimų beveik nėra.
Be to, poligono įkūrimas atvers ir naujų verslo galimybių – atsiras poreikis teritorijos priežiūros paslaugoms, vidaus kelių tvarkymui, vasaros stovykloms, maitinimo paslaugoms bei kitai infrastruktūrai aptarnauti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama sudaryti sąlygas verslams prisitaikyti prie poligono atsiradimo ir užtikrinti veiklos tęstinumą, svarstytų tikslines negrąžinamos valstybės paramos priemones. Jos galėtų būti taikomos tais atvejais, jei verslai nuspręstų relokuotis, ir būtų skirtos naujos veiklos vietos įkūrimui, infrastruktūros pritaikymui bei veiklos atnaujinimui. Šios priemonės būtų orientuotos ne į kompensavimą, o į tvarų verslo prisitaikymą.
Taip pat būtų numatytos investicinės paskatos esamų verslų plėtrai ir modernizavimui, ypač tais atvejais, kai poligono veikla lemia išaugusį paslaugų ar produktų poreikį. Parama galėtų apimti gamybinių pajėgumų didinimą, technologinį atsinaujinimą, logistikos sprendimų plėtrą ar kitus investicinius sprendimus, leidžiančius vietos verslams efektyviai reaguoti į naujas ekonomines galimybes ir kurti papildomas darbo vietas.
Atskirai vertinama ir esama beveik 20 ha ploto teritorija, kuri gali būti kryptingai pritaikyta ekonominei veiklai ir investicijoms. Bendradarbiaujant su savivaldybe, ši teritorija galėtų būti formuojama kaip investicijoms parengta zona, prioritetą teikiant vietos, relokuojamiems ar besiplečiantiems verslams, taip pat naujiems investuotojams. Tokiu būdu ši teritorija taptų ilgalaikiu ekonominės plėtros impulsu Kapčiamiesčio kraštui ir aplinkiniam regionui.
Šiuo metu Kapčiamiestyje registruotos įmonės, kurių dalis vykdo su mediena susijusią veiklą – miškų supirkimą, medienos apdirbimą, biokuro gamybą ar prekybą malkomis. Likusios įmonės užsiima gyvulių perpardavimu, maitinimo paslaugomis bei mažmenine prekyba. Kapčiamiestyje veikia ir licencijuotos kaimo turizmo sodybos, dauguma jų taip pat teikia baidarių nuomos paslaugas.
Kai Seimas priims Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymą, išsikelti teks 13 sodybų savininkams – tai būtina gyventojų saugumo sumetimais, nes šios sodybos patenka į šaudymo zonas. Likusios 77 sodybos yra karinio mokymo teritorijoje, kurioje šaudyklų nebus, todėl gyventojai galės išsaugoti savo sodybas ir toliau jose gyventi.
Pabradės poligono pavyzdys
Pabradės ir Švenčionių rajono apylinkės pasižymi itin palankiu gamtiniu potencialu – teritorija ribojasi su Aukštaitijos nacionaliniu ir Labanoro regioniniu parkais, todėl čia dominuoja gamtinis, aktyvus ir poilsinis turizmas.
Tiesioginėje Pabradės poligono kaimynystėje turizmo paslaugų teikėjų skaičius nėra didelis, nes gamtiškai patrauklesnės vietos yra greta ežerų, toliau nuo poligono kaimynystės.
Pabradės teritorijoje ir artimiausiose, nuo poligono nutolusiose apylinkėse šiuo metu veikia apie devynias stovyklavietės, dvi kaimo turizmo sodybos ir du baidarių nuomos paslaugų teikėjai. Vandens turizmas vystomas Žeimenos upe, o maršrutai parenkami laikantis galiojančių saugumo ir teritorijų naudojimo reikalavimų. Vietos turizmo verslai savo veiklą planuoja remdamiesi gamtiniais ir rekreaciniais ištekliais, kurie išlieka pagrindiniu regiono patrauklumo veiksniu.
Kas yra poligonas, o kas – mokomoji teritorija?
Kapčiamiesčio poligonas ir mokymo teritorija greta – turės atskirus teisinius reguliavimus. Vakarinėje dalyje bus įsteigtas karinis poligonas, kurio žemės sklypai patikėjimo teise būtų valdomi Krašto apsaugos ministerijos. Čia bus įrengiama stacionari kovinio mokymo infrastruktūra, statomi gynybinės paskirties objektai, vyktų kovinio šaudymo ir sunkiosios karinės technikos naudojimo pratybos, todėl šioje teritorijoje negalėtų būti nei civilių gyvenviečių, nei ūkinės veiklos.
Rytinėje teritorijos dalyje – nustatyta karinio mokymo teritorija, kurią Lietuvos kariuomenei Vyriausybė suteiktų neterminuotai naudotis, nekeičiant miškų ūkio paskirties ir išlaikant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Čia vyktų pratybos, manevravimas, būtų laikoma karinė technika, tačiau nebūtų statoma stacionari karinė infrastruktūra ir nevykdytų kovinio šaudymo. Į šią teritoriją įsiterpę gyventojai galėtų išsaugoti savo sodybas.
Nevykstant karinėms pratyboms, visuomenė turėtų teisę nevaržomai lankytis tiek karinio poligono, tiek karinio mokymo teritorijose, o apie pratybas gyventojai būtų informuojami iš anksto.
Poligonų plėtra šiuo metu vyksta visame NATO rytiniame flange – Latvija plečia Adažių poligoną, Estija turi dideles mokymo teritorijas, Lenkija planuoja naujus poligonus, o Vokietija atnaujina anksčiau apleistas karines bazes. Augant saugumo grėsmėms, stiprinamos ginkluotosios pajėgos, o tam būtina erdvė treniruotėms. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė įsipareigoja tęsti dialogą su vietos bendruomenėmis ir siekti, kad jų gyvenimas būtų sutrikdytas kuo mažiau.
Bendra Krašto apsaugos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijų informacija.