Lietuvoje norima atsisakyti vienos verslo formos: į valstybės biudžetą žada surinkti daugiau lėšų

2026 m. sausio 30 d. 14:32
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) planuoja netrukus kurti darbo grupę, kuri svarstys galimybes mažinti šalyje veikiančių verslo formų skaičių, atsisakant mažųjų bendrijų (MB), „Verslo žinioms“ sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.
Daugiau nuotraukų (1)
Anot iniciatorių, idealus sprendimas būtų turėti tris verslo formas – akcinę bendrovę (AB), uždarąją akcinę bendrovę (UAB) ir trečiąją verslo formą, skirtą vykdantiems individualią veiklą.
„Niekur pasaulyje nėra tokios verslo formų įvairovės kaip Lietuvoje – vien individualiai veiklai turime 4 skirtingas formas. Reikia su ta netvarka pagaliau užbaigti. Iš principo turėtų likti trys verslo formos – akcinė bendrovė (AB), uždaroji akcinė bendrovė (UAB) ir smulkiam verslui, individualiai veiklai tinkama veiklos forma“, – portalui kalbėjo A.Sysas.
Socialdemokrato teigimu, tam tikros verslo formos dažnai pasirenkamo siekiant mokėti mažiau mokesčių ir įmokų „Sodrai“, tad teisinių verslo formų skaičiaus sumažinimas padėtų į valstybės biudžetą surinkti daugiau lėšų, mažėtų galimybės piktnaudžiauti, apskaita taptų paprastesnė.
Pasak parlamentaro A.Syso, nuo šių metų pradžios problema tapo dar aktualesnė – įsigaliojo pernai birželį priimta mokesčių reforma, kurioje pagal MB formą veikiantiems verslams numatyta 2 metų pelno mokesčio lengvata, jei metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų.
„Jei verslo formų būtų mažiau, tokių lengvatų nebūtų atsiradę“, – tikino BFK pirmininkas.
Anksčiau jau skelbta, kad šių metų pradžioje dėl įsigaliojusios lengvatos stebimas MB steigimo „bumas“. Registrų centro duomenimis, nuo sausio 2 d. iki sausio 22 d. buvo įregistruota 1,76 tūkst. naujų MB ir 310 UAB. Pernai per visą sausį buvo įregistruotos 1,56 tūkst. MB ir 428 UAB.
ELTA primena, kad nuo šių metų sausio įsigaliojo pernai birželio Seimo priimta mokesčių pertvarka.
Gyventojų pajamos nuo šiol yra apmokestinamos trimis tarifais – 20, 25 ir 32 proc., taip pat numatyti atvejai, kai taikomas 15 proc. atskaitymas.
15 proc. GPM tarifas galioja pajamoms iš žemės ūkio veiklos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (maždaug 138 tūkst. eurų), o 20 proc. tarifu apmokestinamos pajamos virš minėtos ribos.
Dabar jau įsigaliojusia reforma taip pat buvo nuspręsta pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.