„Vertindami 2025-uosius matome, kad Lietuvos verslas atsilaikė prieš geopolitinę įtampą ir JAV muitų tarifų keliamą neapibrėžtumą. Visgi struktūriniai iššūkiai euro zonoje išlieka ir jie gali veikti mūsų eksporto potencialą vidutiniu laikotarpiu. Tokiomis aplinkybėmis vidaus vartojimas bus svarbus šalies ekonomikos augimo amortizatorius“, – pranešime sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Anot VK, reikšmingai vartojimą paskatins iš pensijų fondų po reformos gyventojų atsiimtos lėšos ir vidutiniu laikotarpiu šalies ekonomika augs netolygiai.
„Tai, kartu su PVM pakeitimais, lems ir spartesnę infliaciją. Vienkartiniam vartojimo šuoliui nuslopus, 2027 m. ekonomikos plėtra reikšmingai sulėtės“, – teigia VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.
Anot institucijos, nepaisant padidėjusių akcizų degalams, mažmeninė prekyba toliau auga, o tai lemia sparčiau nei kainos augančios namų ūkių disponuojamos pajamos, o privatus vartojimas bus vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių ekonomikos augimą šiemet.
Pirmasis praėjusių metų BVP įvertis rodo, kad ekonomika augo 2,8 proc., nors VK pernai rugsėjį prognozavo 2,7 proc. augimą.
Didžiausią teigiamą įtaką ūkio plėtrai turėjo paslaugų, pramonės ir žemės ūkio įmonių veiklos rezultatai, nors anksčiau VK skelbė, kad ekonomikos plėtrą daugiausia skatins namų ūkių vartojimas, atsigaunančios investicijos ir spartesnis nei 2024 metais eksportas.
VK teigimu, po vangaus trečiojo metų ketvirčio metinis ekonomikos augimas paskutinį metų ketvirtį viršijo lūkesčius ir siekė 3,1 proc., tai labiausiai skatino apdirbamosios gamybos ir mažmeninės prekybos veiklų rezultatai.
„Po kritimo II ir III ketvirčiais, apdirbamoji gamyba metų pabaigoje atsitiesė – tikėtina, kad tai skatins ir lietuviškos kilmės prekių eksporto plėtrą artimiausiu metu“, – nurodo VK.
VK 2026–2029 m. BVP ir kitų makroekonomikos rodiklių prognozes skelbs kovą kartu su išvada dėl Finansų ministerijos rengiamo ekonominės raidos scenarijaus.