„Latvija intensyviai pradėjo traukti verslus, taip pat ir iš Lietuvos. Sukuria konkurenciją.
Tai – ir transporto įmonės, ir informacinių, ir finansų technologijų įmonės.
Latvija dabar, sakyčiau, yra didžiausią potencialą turinti valstybė. Ji ilgą laiką buvo traktuojama kaip miegančioji gražuolė, nes Estija jau iš seno buvo iššokusi, ją vijomės, latviai buvo gale, o dabar, ko gero, ateina Latvijos laikotarpis“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, „magnetu“ Latvijoje tampa proaktyvi jų politika.
„Tai yra tas, ką mes darėme prieš 10 metų, tik esame užmigę ant laurų.
Jie yra mažiau pridarę keistų sprendimų, tarkime, kaip su II pensijų pakopa. Estai – paardė, mes – manau, bus Estija kart penki, kaip ne kartą sakiau“, – teigė jis.
Pasak ekonomisto, „pabėgimas“ iš II pakopos gali būti didesnis nei Estijoje, kuris siekė 30 proc. kaupiančiųjų.
„Ten nebuvo tokios palankios sąlygos pasitraukimui“, – sakė jis ir pridūrė, kad „Lietuvoje gali būti visko“.
Kaip svarstė, yra du scenarijai, nes Lietuvoje pasitraukimas gali siekti arba 30-40 proc., arba skaičiai bus smarkiai didesni.
„O jei prasidės intensyvesnis procesas, gali būti ir iki 100 proc. nubėgti.
Tai yra didžiausias košmaras ir sukels milžinišką infliacijos ir ekonomikos šuolį. Kuo daugiau pinigų vienu metu įsilieja į ekonomiką, tuo ji mažiau auga, tuo daugiau auga infliacija.
Turėsime didžiulį infliacinį šoką, panašiai, kaip buvo popandeminiu laikotarpiu, kai prispausdino pinigų ir leido į ekonomiką, bet tai bus savo rankomis sukurtas (dalykas-red.).
Kitos šalys neturės, mes vieninteliai turėsime. Po to šoko išeisime sumenkinę savo ilgalaikį ekonomikos augimo potencialą ir labai stipriai išauginę savo kainų lygį“, – sakė jis.