Taupymo metai Rusijoje: dalies maisto produktų kainos kaip niekada šovė į kosmosą

Lyderiai čia: citrinos, kava, žuvis, duona ir margarinas. Kiekvieno produkto kainų augimo priežastys buvo skirtingos – nuo pasaulinių derliaus nuostolių iki vietinių problemų.

Kai kurie produktai, pavyzdžiui, žuvis ir duona, galėjo brangti dar labiau, jei patys prekybos tinklai nebūtų pristabdę kainų didėjimo.

„Forbes“ išsiaiškino, kurių produktų kainos 2025 m. išaugo labiausiai. Rusijos Ekonomikos ministerijos duomenimis, 2025 m. gruodžio viduryje infliacija buvo mažesnė nei 6 proc. Tačiau vartotojų elgsena vis labiau linksta į taupumą. Vis daugiau pinigų skiriama privalomoms išlaidoms, visų pirma – komunalinėms paslaugoms ir maisto produktams.

Vartojimas kol kas nemažėja, tačiau ieškodami geriausių kainų rusai vis dažniau parduotuvėse dairosi nuolaidų. 2025 m. gruodį lyginant su 2024 m. tuo pačiu mėnesiu labiausiai pigo šie produktai: ryžiai (-41 proc.), baltieji kopūstai (-38 proc.), bulvės (-30 proc.), sviestas (-24 proc.), svogūnai (-23 proc.), druska (-23 proc.), burokai (-21 proc.), morkos (-21 proc.), vištų kiaušiniai (-17 proc.) ir cukrus (-14 proc.).

Tačiau daugelio produktų kainos kilo žymiai labiau nei oficiali infliacija.

2025 m. Rusijoje labiausiai pabrango citrinos. Statistikai skaičiuoja, kad per metus jų kainos išaugo 38,1 proc. Tai susiję su pasiūlos sumažėjimu kai kuriose tiekėjų šalyse ir pasaulinių kainų augimu. Jei rublio kursas pasaulio valiutų atžvilgiu būtų toks pat kaip prieš metus, augimas būtų žymiai didesnis – 50 proc. ir daugiau.

O štai mandarinai pernai gruodį buvo vidutiniškai 25 proc. pigesni nei prieš metus.

Analitikai spėja, kad sausio–vasario mėnesiais kainų augimas, palyginti su praėjusiais metais, bus mažesnis, tačiau neatmeta, kad aukštos kainos gali išsilaikyti iki 2026 m. vidurio. Kava Vidutinės natūralios kavos mažmenos kainos 2025 m. lapkritį buvo 2060,9 rublio (25,76 euro) už kilogramą. Per metus jos išaugo 29,6 proc. Gruodį vidutinės kainos padidėjo dar 2,6 proc. – kava kainavo 2115 rublių (26,44 euro) už kilogramą.

Vidutinės pasaulinės arabikos kainos per metus išaugo 34,5 proc., o per dvejus metus – 2,1 karto, be kita ko, dėl pasaulinių derliaus problemų. Nepaisant didelių svyravimų, robusta kaina per pastaruosius metus žymiai nepadidėjo – juntamiausias šių pupelių kainų augimas buvo 2024 m., kai Vietname, didžiausiame šios kavos rūšies eksportuotojuje, vyravo sausra. Tuomet robusta pupelių kainos išaugo 75,3 proc. Ekspertai prognozuoja, kad 2026 m. kavos kainos Rusijoje išliks aukštos, bet vis dėlto bus 10–15 proc. žemesnės nei 2025 m. Tačiau tokios prognozės galios tik tuo atveju, jei nebus naujo rublio devalvacijos etapo.

2025 m. lapkritį šokolado kainos mažmeninėje prekyboje siekė 1528,3 rublio (19,1 euro) už kilogramą. Per metus jos išaugo 25,6 proc., per dvejus metus – 49,6 proc. Kainų didėjimas susijęs su kakavos pupelių brangimu 2025 m. pirmąjį pusmetį.

Kakavos deficito pikas, buvęs didžiausias per 60 metų, jau praėjo. Dabar laukiama priešingo rezultato: kad dėl gero derliaus Vakarų Afrikoje, kur auginama 90 proc. pasaulio kakavos pupelių, bus nedidelis kakavos perteklius.

Konditerijos fabriko „Pobeda“ didmeninės prekybos direktorė Liudmila Muravjova patvirtina: jei prieš metus tonos kakavos pupelių kaina Londono biržoje buvo 10 000 svarų sterlingų (11890,61 euro), tai iki 2025 m. rudens kaina sumažėjo iki 5000 svarų sterlingų (5945,3 euro), o prognozė 2026 metams – 4500 svarų sterlingų (5350,77 euro).

Vidutinės mažmeninės kainos už šaldytą neskrostą žuvį Rusijoje 2025 m. gruodžio gale buvo 330,6 rublių (4,13 euro) už kilogramą. Per metus jos padidėjo 19,4 proc., per dvejus – 45,4 proc. Labiausiai per metus pabrango pigiausia kiekvienos rūšies žuvis, kurios kaina mažmenoje padidėjo 19,1 proc.

Be kita ko kainų augimą lėmė gamintojų ir platintojų sąnaudų didėjimas bei infliacija, logistikos išlaidos, žvejybos sąnaudų padidėjimas. Ko laukti naująjį sezoną, sunku pasakyti – per daug priklauso nuo gamtos.

Vidutinė alaus kaina Rusijoje 2025 m. lapkritį buvo 199,6 rubliai (2,5 euro) už litrą. Per metus ji išaugo 17 proc.

Istoriškai didžiausia alaus kaina Rusijoje buvo pasiekta 2025 m. rugsėjį, kai litras alaus kainavo 196 rublius (2,45 euro). Priežastis – gamybos sąnaudų augimas. Brango viskas – nuo žaliavų iki pakuočių.

Analitikai mano, kad didelę įtaką alaus kainai daro akcizo mokestis. Nuo 2025 m. pradžios akcizo tarifas alui, kurio alkoholio kiekis yra nuo 0,5 proc. iki 8,6 proc., padidėjo nuo 27 iki 30 rublių (0,34 iki 0,38 euro) už litrą, o stipresnėms alaus rūšims – nuo 51 iki 56 rublių (0,64 iki 0,7 euro) už litrą. Tas pats veiksnys ir toliau darys įtaką kainoms 2026 m.

2025 m. alaus paklausa mažėjo: 2025 m. trijų ketvirčių mažmeninės pardavimų apimtys susitraukė 16,9 proc., palyginti su rezultatais prieš metus.

Vidutinė 0,5 litro degtinės kaina pernai gruodį buvo 430,9 rubliai (5,39 euro), per metus ji išaugo 15,3 proc., per dvejus – 23,3 proc.

Apie 60 proc. degtinės savikainos sudaro ne gamintojų gamybos sąnaudos, o pridėtinės vertės mokestis ir akcizai. 2025 m. jie padidėjo 15 proc., palyginti su 2024 m. Be to, pabrango grūdai, kurie yra etilo alkoholio žaliava, stiklas ir etiketės, taip pat padidėjo ekologiniai mokesčiai.

Bendrai mažėjant degtinės paklausai, auga premium segmentas. Brangios degtinės pardavimai padidėjo 11 proc., o bendras metinis sumažėjimas iki gruodžio sudarė apie 3 proc.

Nuo 2026 m. akcizas stipriems alkoholiniams gėrimams vėl padidėjo, taip pat didėjo ir minimalios mažmeninės kainos – nuo 349 iki 409 rublių (4,36 iki 5,11 euro) už pusę litro. Ekspertai mano, kad tai sukels naują visos kategorijos kainų kilimą.

Vidutinės jautienos su kaulais kainos mažmeninėje prekyboje gruodį buvo 676,1 rublio (8,45 euro) už kilogramą, per metus jos išaugo 14 proc., per dvejus metus – 30,1 proc.

Aiškinama, kad jautiena brango dėl gamybos Rusijoje sumažėjimo, taip pat dėl beprecedenčio pasaulinių kainų augimo. Kaip nurodo „Forbes“, galvijų skaičius pastebimai sumažėjo ne tik Rusijoje, bet ir daugelyje pagrindinių tiekėjų šalių. Europoje gyvulių skaičius pradėtas mažinti dėl ekologinių priežasčių – manoma, kad galvijai išskiria per daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. JAV mažėja ganyklų skaičius ir plotas.

Tačiau kiaulienos ir vištienos kainos mažmeninėje prekyboje beveik nepadidėjo, o didmeninėje prekyboje netgi pastebimas žymus sumažėjimas.

2025 m. gruodį ruginės duonos kilogramas kainavo 100 rublių (1,25 euro) – 13,1 proc. daugiau nei prieš metus. Per dvejus metus kainos išaugo 33,6 proc. Priežastis – pastaraisiais metais palaipsniui mažėjantis rugių derlius. 2025 m. jis apkritai buvo mažiausias nuo 1990 m.

2025 m. taip pat pabrango duona iš kvietinių miltų: gruodį kilogramas kainavo 117,3 rublio (1,46 euro), arba 11,1 proc. daugiau nei prieš metus. Per dvejus metus kainos išaugo 29,2 proc. Bendri veiksniai, lėmę duonos brangimą, yra gamybos sąnaudų ir darbo užmokesčio fondo augimas.

Pernai gruodį kilogramas margarino Rusijoje kainavo 288,7 rublių (3,61 euro), o tai 13 proc. daugiau nei prieš metus. Per dvejus metus jo kaina išaugo 22,3 proc.

Dėl sviesto kainų kilimo, kuris ypač buvo pastebimas 2024 m., daugelis vartotojų perėjo prie pigesnių analogų, įskaitant margariną, o tai padidino jo paklausą.

Sviestas 2025 m. pradžioje brango kaip niekada anksčiau. Nuo balandžio dėl gamybos plėtros kainos pradėjo stabiliai mažėti ir gruodį siekė 1 174,6 rublio (14,69 euro) už kilogramą. Tai 2 proc. mažiau nei prieš metus, bet 36,1 proc. daugiau nei prieš dvejus metus.

Margarinas brango dėl gamybos savikainos augimo: margarino gamybai reikia augalinių aliejų, kurių kaina pakilo dėl padidėjusios vidaus paklausos ir pasaulinių žaliavų kainų. Galutinei margarino kainai įtakos turėjo ir aliejų transportavimo išlaidos.