„Tai sprendimas tiems, kurie nori paprasto ir aiškaus būdo investuoti į pasaulio akcijų rinkas, pasitelkiant pasyvų investavimo modelį“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ fondų valdytojas Vytenis Lapinskas.
Pasyvaus investavimo modelis reiškia, kad fondas siekia atkartoti pasirinkto rinkos indekso grąžą – tai yra investuoti taip, kad rezultatas būtų kuo artimesnis bendrai rinkos krypčiai, o ne bandyti ją aplenkti atrenkant pavienes įmones.
Tokia strategija dažnai pasižymi mažesniais valdymo kaštais, todėl naujojo fondo valdymo mokestis tesiekia 0,49 proc. (kaip ir II pensijų pakopoje). Kaip teigia V. Lapinskas, „Luminor ateitis akcijų index“ labiausiai tinka jaunesniems pensijų fondų dalyviams bei turintiems ilgą investavimo horizontą.
„Naujasis fondas papildo „Luminor“ pensijų fondų pasirinkimą, suteikdamas galimybę investuoti pagal kiekvienam priimtiną riziką – nuo konservatyvaus, tik į obligacijas investuojančio „Luminor ateitis 58+“ fondo iki rizikingesnių, tik į akcijas investuojančių fondų. Na, o taip pat galima sudaryti kelių fondų portfelį“, – pažymi ekspertas.
Aktyvus ir pasyvus investicijų valdymas: kuo skiriasi?
Kaip aiškina V. Lapinskas, rinkoje nėra vieno „geresnio“ investavimo stiliaus – tiek aktyvus, tiek pasyvus valdymas turi savo privalumų ir trūkumų.
„Aktyviai valdomuose „Luminor“ pensijų fonduose sprendimus dėl investicijų priima fondų valdytojai: jie analizuoja rinkas, renkasi konkrečias bendroves ar sektorius, siekia išnaudoti situaciją rinkose ir sukurti papildomą grąžą virš rinkos vidurkio. Tačiau aktyvus valdymas paprastai reiškia didesnius kaštus ir riziką, kad rezultatas gali ir neaplenkti rinkos“, – sako ekspertas.
Tuo metu pasyviai valdomi fondai, tokie kaip ir naujasis „Luminor ateitis akcijų index“, orientuojasi į rinkos indekso sekimą: jie neprognozuoja, kuri įmonė ar sektorius bus geriausias, o investuoja plačiai, taip sumažindami atskirų sprendimų įtaką rezultatui.
Naujasis „Luminor“ pensijų fondas seka pasaulio akcijų indeksą, kuris apima apie 3000 kompanijų iš išsivysčiusių ir besivystančių šalių.
Kaupimas III pensijų pakopoje
Pasak eksperto, investuojant III pakopos pensijų fonduose, išlaikius investiciją ne trumpiau kaip 5 metus ir atsiimant uždirbtas lėšas likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, kapitalo prieaugis yra neapmokestinamas. III pensijų pakopoje nėra lėšų atsiėmimo apribojimų, tačiau atsiimant lėšas ankščiau laiko, gali tekti susimokėti pajamų mokestį nuo kapitalo prieaugio.
V. Lapinskas primena, kad norint senatvėje išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę, pensijos pajamos turėtų siekti apie 70–80 proc. iki tol gautų pajamų.
„Prognozuojama, kad vien „Sodros“ pensija Lietuvoje gali sudaryti tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Papildomas kaupimas II pakopoje padeda šį rodiklį padidinti iki 50–60 proc., tačiau norint priartėti prie rekomenduojamo pajamų lygio, svarbu turėti ir trečią ramstį – savarankišką kaupimą III pakopos pensijų fonduose, kuris leidžia lanksčiau planuoti finansinę ateitį“, – teigia ekspertas.