Tačiau jeigu ir toliau nevertinsime savo talentų, sėkmė ilgainiui išsprūs iš rankų, rašoma „Baltic Assist“ pranešime žiniasklaidai.
Įmonėms trūksta darbuotojų, o darbuotojams – tinkamo įvertinimo
Ne vienerius metus kalbama apie tai, kad Lietuvoje trūksta programuotojų. Tačiau šalies ekonomiką į viršų tempia visas paslaugų sektorius. Jame – ne tik programuotojai, bet ir tūkstančiai kitų aukštos pridėtinės vertės darbuotojų, kurie nori ir vakarietiškų atlyginimų, ir palankių darbo sąlygų.
Lietuviai šiandien vertinami ne prasčiau, o kartais – net geriau nei vokiečiai ar britai. Pasauliniame skaitmeninio konkurencingumo reitinge („IMD World Digital Competitiveness Ranking“) Lietuva dar 2021 m. buvo 30 vietoje, o pernai pakilo net į 17-ąją vietą pasaulyje, aplenkdama tokias šalis kaip Estija, Vokietija, Austrija ar Jungtinė Karalystė.
Lietuvos paslaugų sektorius siūlo kokybiškus įvairių problemų sprendimus. Čia – ne maždaug 2010-aisiais vyravę skambučių centrai, o kibernetinio saugumo padaliniai, „FinTech“ atitikties (AML/KYC) centrai ir programinės įrangos kūrimo bazės. Lietuvos banko duomenimis, vien finansinių paslaugų eksportas nuo 2022 m. pradžios augo kartais, o ne procentais.
Vakarų verslo požiūris į paslaugas iš Lietuvos pasikeitė: užsienio įmonės Lietuvoje ar naujos kartos Lietuvos verslininkai, ieškodami darbuotojų, ieško patikimumo, kultūrinio atitikimo ir aukščiausios kompetencijos.
Tačiau, kaip pastebi užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas Andžejus Rynkevičius, net ir geriausi specialistai sunkiai randa tinkamus darbdavius: „Aukštas kompetencijas turintys darbuotojai pagrįstai tikisi vakarietiškų atlyginimų ir aukščiausios kokybės darbo sąlygų: nuo visokeriopos prieigos prie įrangos iki lankstumo. Norint rasti, kas prisiimtų atsakomybę rūpintis sudėtingiausiais procesais, reikia pasiūlyti ir atitinkamą pasitikėjimą, kas dažnai reiškia ir didesnę laisvę.“
Reikalingi ne tik „tiksliukai“
Dažnas daro neteisingą prielaidą manydamas, kad aukštosios technologijos ir paslaugos – du labai skirtingi pasauliai. Tačiau realybė visai kitokia: joks modernus lazeris ar „FinTech“ produktas negali tinkamai veikti pasitelkus vien inžinierius, programuotojus ir mokslininkus.
2025 m. gruodį Užimtumo tarnyba paskelbė, kad tarp dažniausiai ieškomų specialistų – rinkodaros, pardavimų specialistai, taip pat administratoriai, buhalteriai.
Už kiekvieno sudėtingo technologinio sprendimo slepiasi dar sudėtingesni verslo procesai – nuo tarptautinių projektų valdymo ir atitikties funkcijų iki klientų aptarnavimo. Kuo sudėtingesnė technologija, tuo daugiau aukštos pridėtinės vertės paslaugų (ir darbuotojų) jai reikia.
Lietuvoje kuriami ne tik „geležiniai“ produktai, bet ir visa ekosistema, leidžianti jiems veikti globaliai. Būtent todėl verslo paslaugų sektorius yra vienas lyderių pagal naujų darbo vietų kūrimą.
„Technologijos yra svarbios, bet pasaulinio lygio žaidėjais mus paverčia minkštieji įgūdžiai – gebėjimas proaktyviai spręsti problemas, sklandžiai komunikuoti ir suprasti vakarietišką darbo kultūrą“, – komentuoja A. Rynkevičius.
Tad Lietuvos augimą šiandien labiausiai riboja ne idėjų trūkumas, o žmonių, kurie tas idėjas gali įgyvendinti globaliu mastu, stygius. „Invest Lithuania“ skaičiuoja, kad globalių verslo paslaugų darbuotojų vienam tūkstančiui gyventojų Vilniuje tenka vos 38, o Kaune – dar mažiau, tik 16.
Pašnekovas pabrėžia, kad net ir kaimyninėse Rygoje (Latvija) ar Krokuvoje (Lenkija) skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei Vilniuje: „Na, o Varšuvoje (Lenkija) tokių darbuotojų dalis sudaro beveik 10 proc. Tai reiškia, kad Lietuvoje paslaugų darbuotojai bent jau teoriškai turėtų būti tiesiog graibstomi.
Bet taip nėra ir verslui tai – kritiškai pavojinga. Todėl svarbu pradėti labiau vertinti čia esančius specialistus ir tuo pat metu kryptingai ruošti mums būtinas kompetencijas: finansų analitikus, projektų vadovus, duomenų ir atitikties (AML/KYC) specialistus, kibernetinio saugumo ir produktų operacijų profesionalus. Kitu atveju tiesiog prasidės stagnacija.“
Paslaugų eksportas šiandien jau realiai prisideda prie šalies finansinio stabilumo. Klausimas tik vienas: ar sugebėsime šį pranašumą paversti ilgalaike valstybės strategija, o ne sėkmingu atsitiktinumu.