„Ką jau kalba, pavyzdžiui, Mindaugas Sinkevičius, tai tokios manipuliacijos, kuriomis sakoma, kad sankcijos trąšoms, trąšų tranzitui yra naudingos Rusijai, kas yra visiška manipuliacija. Tai yra realybės apkeitimas kažkokiais pramanais ir tokiu būdu nutiesimas kelio į Lietuvos strateginės krypties pakeitimą“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
M. Sinkevičius yra teigęs, kad Kremliaus režimui sankcijos baltarusiškoms trąšoms yra naudingos, nes, draudžiant jas vežti per Klaipėdą, eksportas vyksta per Rusijos uostus. Anot jo, tai paradoksas, kurio nematyti neišeina.
„Valdantieji neretai argumentuoja tuo, kad vyksta kažkokios pokiliminės derybos, galbūt kažkoks didelis stiprus strateginis partneris mūsų paprašė tyliau ir ramiau būti. (...) Tas požiūris, kad Lietuva yra maža, baili ir turi tyliai ramiai būti, mane labai neramina, nes jis vyrauja dabar tų žmonių lūpose, iš esmės, socdemų lyderių ir netgi prezidento“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda kiek anksčiau yra teigęs, kad Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) nusprendus naikinti sankcijas baltarusiškoms kalio trąšoms, Lietuvoje šis klausimas nebus svarstomas, kol šalis susiduria su balionų keliamais iššūkiais.
Liberalės teigimu, tokie pasisakymai kelia nerimą ir yra pavojingi.
„Mane labai suneramino tas pasakymas, nes iš esmės, (...) kalba apie tai, kad kuomet balionai neskris, jau lyg ir nebeliks kliūčių kalbėtis. Tai labai pavojinga“, – akcentavo politikė.
V. Čmilytės-Nielsen manymu, valdantieji dės pastangas, kad santykiai su Baltarusija būtų atkurti – tą neva rodo ir įvairūs pareiškimai, ir Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos „išvarymas iš Lietuvos“.
„Ir visai nesenas Ingos Ruginienės susitikimas su kita Baltarusijos opozicijos atstove Marija Kalesnikova, kuri išėjusi iš Aliaksandro Lukašenkos kalėjimo išgarsėjo duodama kontraversišką interviu, sakydama, kad Europa turėtų bendradarbiauti su A. Lukašenka“, – sakė ji.
„I. Ruginienės susitikimas su ja iš karto po interviu man nėra atsitiktinumas ir signalizuoja apie tai, kad yra tokia strateginė kryptis, ką besakytų užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kuris kiekvieną kartą ir Liberalų frakcijoje neigė, kad tai vyksta. Bet įrodymų yra labai daug, požymių yra labai daug ir mane asmeniškai tai labai neramina“, – apibendrino parlamentarė.
Praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas užsiminė apie neva galimą Lietuvos ir Baltarusijos viceministrų lygio susitikimą. Tiesa, vėliau politikas šią poziciją patikslino, patikindamas, jog tokių svarstymų dabar nėra.
Savo ruožtu ministrė pirmininkė I.Ruginienė šią savaitę teigė, jog tęsiantis Baltarusijos hibridinei atakai prieš Lietuvą, ji nemato galimybių gerinti santykių su Minsku.
Tuo metu prezidentas G. Nausėda sakė būsiantis „tarp tų, kurie tvirčiausiai reikalaus sankcijų pratęsimo“ Baltarusijai.
ELTA primena, kad pernai lapkritį, neveikiančiame Lavoriškių pasienio kontrolės punkte įvyko Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių ekspertinio lygio susitikimas. Abiem pusėms atstovavo valstybių sienos apsaugos žinybų vadovų pavaduotojai Donatas Škarnulis ir Romanas Podlinevas.
Susitikimo metu Baltarusijos pusė buvo paraginta imtis aktyvių veiksmų stabdant meteorologinių oro balionų kontrabandą oru, taip pat aptartos pasienio kontrolės punktų uždarymo Lietuvos pusėje priežastys ir būtinybė Baltarusijai kuo greičiau išspręsti šalyje įstrigusių Lietuvos vilkikų grįžimo klausimą.