Namų apyvokos priemones ir indus žmonės naudoja ilgą laiką ir apsipirkdami parduotuvėse prie jų lentynų prieina tik tada, kai atsiranda poreikis.
Šių prekių paklausai neturi įtakos nei šaltasis, nei šiltasis sezonas. Šluostės, indai, grindų valymo įranga ar dėžutės maistui bei panašūs pirkiniai krepšiuose paprastai atsiduria ne tam, kad būtų kam nors padovanoti.
Daugiausia šios grupės prekių į „Norfos“ tinklo parduotuves atvežama iš Kinijos ir kitų Azijos šalių, dalis jų – ir iš Europos gamintojų.
„Tiesiogiai, be tarpininkų dėl užsakymų bendraudami su gamintojais ir tiekėjais užsienyje bei mūsų šalyje vėliau šias prekes pirkėjams galime pasiūlyti už ypač konkurencingą kainą“, – sakė 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.
Kinta ne tik spalvos
„Nors namų apyvokos prekių paprastai užtenka ilgam ir žmonės jas perka retai, ir šių gaminių neaplenkia mados. Pavyzdžiui, keičiasi indų spalvos bei dekoracijos, vienos tampa nebemadingos, bet atsiranda kitų.
Kad pirkėjams galėtume pasiū– lyti tai, kas šiuo metu yra populiariausia, turime stebėti ne tik Lietuvos, bet ir Europos, ir pasaulines jų paklausos tendencijas“, – sakė „Norfos“ prekių grupės, aprėpiančios namų apyvokos priemones ir indus, vadovė Edita.
Pasak jos, šioje grupėje yra tokių nuolatinių prekių, kurios patinka „Norfos“ pirkėjams. Jos niekada nepraranda paklausos.
„Ko gero, prireikus tam tikrų prekių racionalūs žmonės perka ne naujus indų komplektus, o papildo tuos, kuriuos buvo įsigiję anksčiau. Pavyzdžiui, jei sudužo lėkštė, dubenėlis, puodukas ar taurė, jie mūsų tinklo parduotuvėse išsirenka jų atitikmenis“, – paaiškino Edita.
Vienos populiariausių indų ir namų apyvokos priemonių yra pagamintos garsiems prekių ženklams atstovaujančių įmonių, pavyzdžiui, Brazilijos „Tramontina“ ar Ispanijos „Arcos“.
„Pirkėjai vertina gaminių patikimumą ir ilgalaikiškumą, – užsiminė Edita. – Taip pat yra tokių žmonių, kurie nuolat eina koja kojon su mada. Regime, kad mūsų tinklo parduotuvėse jie įsigyja tuo metu populiariausių spalvų ir formų taurių, kitokių indų.“
Anot Editos, yra ir rinkos tendencijų, kurios keičia paklausą bei asortimentą. Pavyzdžiui, maždaug prieš dešimtmetį populiarūs buvo emaliuoti puodai, o šiuo metu jie beveik prarado paklausą. Juos pakeitė nerūdijančiojo plieno puodai, skirti įvairių tipų viryklėms.
„Netrukus parduotuvių lentynose liks tik nerūdijančiojo plieno keptuvės, nes Europos Sąjungos direktyva numatė, kada turi būti uždrausta prekyba keptuvėmis, kurių danga nepalanki žmogaus sveikatai“, – priminė Edita.
Ji įspėjo, kad pavasarį, tikėtina, gerokai brangs porceliano gaminiai. Jie dažniausiai importuojami iš Kinijos, o šios šalies porceliano gaminiams bus taikomi dideli muitai.
Plastiko naudoja mažiau
Edita atkreipė dėmesį ir į tam tikras kitų gaminių naudojimo tendencijas. Pavyzdžiui, per pastaruosius kelerius metus gerokai sumažėjo plastikinių sandariai uždaromų indelių paklausa. Jie skirti maistui laikyti, pavyzdžiui, patiekalams ar sumuštiniams nusinešti į darbą ar mokyklą.
„Pastaruoju metu pirkėjai „Norfoje“ vis dažniau įsigyja stiklinius indelius“, – sakė Edita. Pasak jos, tokių permainų priežasčių yra keletas. Viena jų – stiklas yra ekologiškesnis ir, specialistų teigimu, tinkamesnis pasirinkimas už plastiką.
Antra, maistą galima pašildyti pačiame stikliniame indelyje, pavyzdžiui, įdėjus jį į mikrobangų krosnelę. Tai daryti patogu ir darbovietėje esančioje virtuvėlėje, ir namuose. O plastikiniuose indeliuose šildyti maisto negalima.
Trečia, daugybė stiklinių indų yra gaminami iš grūdinto stiklo, todėl juose galima ne tik laikyti maisto produktus, bet ir gaminti patiekalus, pavyzdžiui, kepamus orkaitėje.
„Žmonės yra sąmoningi. Jiems rūpi ir sveikata, ir aplinkosauga, tad suprantami ir jų pasirinkimai. Stikliniai indai ne tik praktiškesni, bet ir naudojami ilgiau. Be to, laikyti maistą stiklo, o ne plastiko induose pataria ir visuomenės sveikatos specialistai“, – teigė pašnekovė.
Neignoruoja aplinkosaugos
Pasikeitė ir kiti pirkėjų įpročiai. Pasak Editos, „Norfos“ parduotuvėse neretai žmonės įsigyja įvairios tekstilės gaminių, pavyzdžiui, vonios kilimėlių.
Šiuo metu didžiausią paklausą turi tokie kilimėliai, kuriuos galima skalbti. O anksčiau nemažai būdavo nuperkama kilimėlių, kurių skalbti gamintojai nerekomenduodavo. Išsitepusius juos kaskart tekdavo pakeisti naujais, o senieji būdavo išmetami ir tai gausindavo tekstilės atliekų kiekį.
„Viena prekių, kurios pardavimas labiausiai padidėjo per 2024–2025 metus, buvo kepimo popierius. Ypač gausiai pastaruoju metu perkamos popierinės lėkštės bei popieriniai kepimo maišeliai.
Pastarieji naudojami ne tik paklausą įgijusiose karšto oro gruzdintuvėse, bet ir elektrinėse orkaitėse.
Popieriniuose maišeliuose patiekalai gaminami be taukų, be to, naudojant popierines lėkštes ar maišelius neužteršiama kepimo įranga, tad jai išplauti nereikia naudoti chemijos, – apie naudingus aplinkosaugai pokyčius pasakojo Edita. – O aliuminio folijos, kuri naudojama kepant orkaitėse, pastaruoju metu parduodama vis mažiau.“
Prekės namų ruošai
„Norfos“ parduotuvėse gausiau perkama tokių švaros prekių, kurios yra kokybiškos ir patvarios – kurios gali būti naudojamos ilgai.
Pasak Editos, žmonės, apsiperkantys „Norfoje“, palankiai vertina tokius valymo priemonių rinkinius, kurie namų ruošą padeda atlikti greitai ir kokybiškai.
„Pastaruoju metu vis gausiau perkama vienkartinių drėgnų servetėlių bei šluosčių, skirtų tam tikriems paviršiams valyti, pavyzdžiui, baldams, veidrodžiams, voniai ar kriauklėms. Jų pardavimas per praėjusius metus šoktelėjo net trečdaliu.
Šios šluostės neturi kenksmingų medžiagų ir yra lengvai perdirbamos, – apie naujausias tendencijas pasakojo Edita. – Didelę paklausą pastaraisiais metais įgijo tvirtos ir patikimos mechaninės priemonės grindims valyti bei jų rinkiniai. Jas naudojant nesu-šlampa rankos, o darbas atliekamas greitai ir patikimai.“
D.Dundulio teigimu, pardavimo tendencijos rodo, kad pastaruoju metu „Norfos“ parduotuvėse apsiperkantys žmonės renkasi vis kokybiškesnius ir patvaresnius gaminius.
„Gamybos sąnaudos nuolat didėja, tad brangsta ir gaminiai. Natūralu, kad kokybiški gaminiai visada yra santykinai brangesni, bet ir patvaresni. Žmonės įgudo skaičiuoti išlaidas ir įsitikino, kad brangiau įsigytus, bet kokybiškus daiktus jie naudoja gerokai ilgiau nei pigius.
Tai paprasta matematika: brangesnį daiktą pirkti racionaliau, nes jis gali būti naudojamas kelis kartus ilgiau nei truputį pigesnis. Ne šiaip sau populiarus yra posakis: „Nesu turtingas, kad pirkčiau pigius daiktus“, – sakė „Norfos“ vadovas.
Anot jo, maždaug trisdešimties metų veiklą vykdančios „Norfos“ patirtis liudija, kad pigių, tad ir prastesnės kokybės, prekių pirkėjams reikia vis rečiau.
„Regime, kad kasmet pabrangsta kone visi gaminiai, todėl pirkėjo sprendimas rinktis juos kokybiškesnius jam pačiam yra naudingesnis nei dažnai pirkti pigius prastesnės kokybės gaminius.
Mes, tiesiogiai bendraudami su gamintojais, „Norfos“ parduotuvėse apsiperkantiems žmonėms galime pasiūlyti prekių, kurių kaina ir kokybė puikiai dera“, – sakė D.Dundulis.