„Trumpoje perspektyvoje, sakyčiau, yra kosmiškai gerai. Tai rodo visi rodikliai <…> Šiuo metu ekonomikos lūkesčiai Lietuvoje yra antroje vietoje visoje Europos Sąjungoje (ES).
Tai jei mūsų netolimi kaimynai latviai, estai yra kažkur prie dugno, mes Lietuvoje esame nusiteikę labai pozityviai dėl to, kas mūsų laukia ateityje, o lūkesčiai ir formuoja mūsų norą prisiimti finansinius įsipareigojimus, pirkti prekes, auga vidaus vartojimas. Tai, atrodo, viskas gerai trumpoje perspektyvoje.
Ilgesnėje – mūsų laukia didesnė skolos kupra, kuri yra motyvuota tuo, ką turime padaryti ir neturime pasirinkimo – didinti savo fiskalinius įsipareigojimus.
Dar ilgesnėje perspektyvoje mūsų laukia senėjančios visuomenės problemos“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė jis ir pridūrė, kad tai anksčiau ar vėliau pasivis Lietuvą.
„Kažkam už tai teks susimokėti, bet tai bus toli ir dabar galbūt neskauda“, – aiškino ekonomistas.
Kalbėdamas apie investicijų pritraukimą į Lietuvą, M. Jurgilas sakė, kad situacija pastaruoju metu yra labai bloga. Dėl to kaltas geopolitinis aspektas.
„O mūsų paslaugų eksporto sektoriui sekasi puikiai, ypatingai, IT sektoriui, kurie eksportuoja neapčiuopiamas prekes, paslaugas. Tuo tarpu gamybininkams praėjusių metų pabaiga nebuvo gera.
Sakyčiau, kad šioje vietoje mus pasivijo geras gyvenimas. Turbūt dauguma Lietuvoje pastebėjo <…>, kad atlyginimai auga. Jie augo ir per paskutinius penkerius metus beveik dviženkliais skaičiais. <…> Atlyginimų augimas yra jaučiamas ir formuoja kaštų bazę, o ji atsiliepia konkurencingumui“, – aiškino jis.
Laidoje kalbama, kad M. Jurgilas buvo sulaukęs skambučio iš latvių prezidentūros su klausimais, ką Lietuva daro, kad jos ekonomika pastaraisiais metais aplenkė tiek jų, tiek estų.
„Klausimas skambėjo: „Kaip paaiškinti Lietuvos ekonominį fenomeną?“ <…>
Iš Lietuvos pirmas dalykas buvo: „Koks fenomenas?“ Mums Lietuvoje dažnai atrodo, kad čia nėra taip gerai.
Noriu dar kartą uždėti akcentą – latviai jau aukščiausiu lygiu pripažįsta ir organizuoja konferencijas, diskusijas, ką jie gali padaryti geriau nei lietuviai. <…> Mes jau esame kitoje kategorijoje“, – svarstė jis ir sakė, kad tai, galiausiai, lėmė mažų elementų visuma.
Jis išskyrė tik estus, kurių ekonomika nemaža dalimi priklausoma nuo Suomijos, o pastarieji po Krymo aneksijos „neatsijungė nuo Rusijos ekonomikos“.
„Tuo tarpu Lietuvai reikėjo paplušėti, diversifikuotis, atrasti naujas rinkas <…> Tai tapo mūsų stiprybe.
Sunkmetis yra geras apsivalymo metas ir priverčia ieškoti to, kas apsimoka <…>, o geri laikai – užmigdo. Estai buvo užmigę“, – teigė ekonomistas.
Ar neužmigs Lietuva, pasak jo, lieka neaišku, tačiau labai svarbu, kad taip neįvyktų.
„Vis tiek mums reikės rasti naujų mokestinių pajamų <…>, tai arba ekonomikos augimas atpirks tuos didėjančius skolos aptarnavimo kaštus, arba mūsų mokestinė konkurencinė pozicija bus prastesnė lyginant su regiono šalimis“, – apibendrino jis.