Darbo inspektoriai neatgniaužia kumščio

„Dveji metai kovos teismuose, kurios apskritai turėjo nebūti. Sustabdytos investicijos, nežinomybė, milžiniški laiko ir finansiniai nuostoliai – visa tai lydėjo bylinėjimąsi su VDI.

Negana to, mūsų įmonė buvo įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus, tad kilo grėsmė tarptautiniams užsakymams, o kartu – pas mus dirbantiems užsienio piliečiams. Tikėjausi, kad ir mane, ir mūsų įmonę neseniai išteisinę teismai suformavo deramą praktiką ir nuo šiol visos įmonės, remiančios Ukrainą ar įdarbinančios karo pabėgėlius, galės ramiau gyventi. 

Pasirodo, kad klydau, – esame toliau persekiojami, o teismuose mums tenka kovoti prieš savo valstybę“, – pratarė vienintelės Baltijos šalyse komercinę šaldymo įrangą gaminančios bendrovės „Freor LT“ vadovas Rytis Bernatonis.

Bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad bendrovės vadovo R.Bernatonio asmeninė kaltė neįrodyta, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta.

Regionų administracinis teismas taip pat panaikino ir VDI nutarimą skirti baudą pačiai įmonei „Freor LT“. Tai jis padarė įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įmonės veiksmus siekiant užtikrinti teisėtą užsieniečių įdarbinimą.

Atrodė, kad ginčas su valdininkais dėl įmonėje teisėtai įdarbinto karo pabėgėlio iš Ukrainos baigėsi, bet sausio pabaigoje ji sulaukė akibrokšto.

Nepaisant visų teismų sprendimų, 2026 m. sausio 29 d. VDI Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą argumentuodama, kad žemesnės instancijos teismai, nors ir nenustatė konkrečios įmonės vadovo kaltės, nepaneigė paties nelegalaus darbo fakto.

Anot VDI, juridinis asmuo gali būti laikomas atsakingu dėl nepakankamos vidaus kontrolės, net jei vadovo asmeninė kaltė nenustatyta.

Taigi įmonėje „Freor LT“ padirbėjusio karo pabėgėlio iš Ukrainos Bohdano P. istorija vis dar turi keliauti po teismus.

Bohdanas P. – karo pabėgėlis, kurį 2022-ųjų rugpjūtį Lietuvoje įdarbino bendrovė „Freor LT“.

Vyras neturėjo jokios profesijos – jokio išsilavinimo, bet įmonė jį priėmė dirbti pagalbiniu darbininku. Vyras dirbo joje pusantrų metų ir galbūt būtų dirbęs toliau, jeigu draugų pakurstytas 2024-ųjų pradžioje nebūtų sumanęs išvykti į Vokietiją.

Tuomet, kai ten darbdaviams į rankas jis įdavė savo asmens dokumentą – laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, vokiečiai Bohdaną P. grąžino į mūsų šalį. Mat paaiškėjo, kad leidimo galiojimas buvo senokai pasibaigęs.

„Gelbėjome žmogų, atsidūrusį nepavydėtinoje situacijoje. Įdarbinamas jis prižadėjo, kad vos tik gavęs atneš ir laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje. Jis tai ir padarė 2022-ųjų rugsėjį. Mūsų įmonės personalo vadovė, padariusi leidimo kopiją, įkėlė ją į sistemą. Galbūt tai ir buvo mūsų klaida – neapsižiūrėjus, kad leidimas galioja iki 2023-iųjų kovo, kompiuterio programoje neįjungėme priminimo skambučio“, – štai taip apie karo pabėgėlio įdarbinimą yra pasakojęs R.Bernatonis.

Pagal darbo teisę užsieniečiai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo laikui, turi būti atleidžiami iš darbo. Bet „skambučio“ nebuvo, ir Bohdanas P. kuo ramiausiai „Freor LT“ įmonėje išdirbo 17 mėnesių.

Jis gaudavo algą, įmonė už jį, įdarbintą neterminuotai, mokėjo gyventojų pajamų, socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, kurie per visą tą laiką pasiekė dešimtis tūkstančių eurų.

Visos institucijos – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ – regėjo tas įmokas ir niekam nekilo įtarimų, kad kas nors negerai.

Taip pat nei Migracijos tarnyba, nei kitos institucijos jam ir bendrovei neturėjo jokių pretenzijų, o situacija buvo matoma ir specialioje sistemoje MIGRIS. 

Pasak VDI, į ją kreipėsi būtent Migracijos tarnyba, kad atliktų patikrinimą.

Ir tik tada, kai vokiečiai Bohdaną P. grąžino į Lietuvą, Migracijos departamentas ir kiti valdininkai įjungė atbulinę pavarą, o VDI įmonės „Freor LT“ vadovui surašė administracinių nusižengimų protokolą už esą nelegalų ukrainiečio darbą.

VDI teigė, kad įmonė neteisėtai tęsė darbinius santykius su ukrainiečiu po to, kai pasibaigė jo leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, išduotas Migracijos departamento.

„Dėl VDI protokolo kreipėmės į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šią bylą nagrinėjusi teisėja 2024-aisiais apgynė įmonę – nusprendė, kad VDI kaltinimai dėl joje dirbusio karo pabėgėlio iš Ukrainos yra mažareikšmiai ir net neteisėti, juo labiau kad jo leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos nepastebėjo visos už tai atsakingos šalies institucijos.

Bet VDI, užuot ieškojusi sprendimų, susijusių su užsienio piliečių kontrolės problemomis Lietuvoje, pasirinko tolesnį teismų maratoną“, – yra sakęs R.Bernatonis.

Pasak jo, nepaisant Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų ES, mūsų šalyje lengva ranka dalinamos skausmingos sankcijos verslui. „Tąkart apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už neva nelegalų karo pabėgėlio darbą, apskundėme Lietuvos aukščiausiajam teismui“, – priminė „Freor LT“ vadovas.

Pareiškime teismui buvo teigiama, kad Lietuvos institucijos negali paneigti ES Laikinosios apsaugos direktyvos suteiktos apsaugos – karo pabėgėliui suteiktos teisės laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje vien dėl to, kad minėtas asmuo laiku neatvyko į Migracijos departamentą prasitęsti leidimo gyventi mūsų šalyje.

Bylinėjimasis tęsėsi porą metų, ir įmonė įveikė visus teismus – ji buvo išteisinta, jos vadovas R.Bernatonis – taip pat.

Lietuvos teismams panaikinus visas VDI skirtas baudas tiek „Freor LT“ vadovui, tiek pačiai bendrovei VDI šiemet sausio pabaigoje pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui siekdama, kad įmonė vis tiek būtų nubausta.

Pasak advokatų kontoros „Sorainen“ advokato Kęstučio Švirino, susidarė teisiškai paradoksali situacija.

„Ar įmanoma nubausti įmonę už veikimą, dėl kurio jos vadovas ar darbuotojai laikytini nepažeidę įstatymų? Jeigu teismas jau konstatavo, kad atitinkamas veikimas, kurį atliko vadovas, nėra teisės pažeidimas, kaip galima už tą patį veikimą įstatymo pažeidimu apkaltinti įmonę?

Visa tai aiškintis bus priverstas dar vienas teismas, o jam juk bus sumokėta mūsų šalies mokesčių mokėtojų pinigais. Teismas konstatavo, kad įmonės darbuotojų veikimas nelaikytinas teisės pažeidimu, – jiems netaikoma atsakomybė. Vadinasi, nėra jokio pagrindo už tą patį veikimą atsakomybę taikyti įmonei, kuri veikia tik per savo darbuotojus. Priešinga pozicija kelia abejonių dėl teisinio nuoseklumo“, – paaiškino K.Švirinas.

Anot K.Švirino, bendrovės „Freor LT“ atvejis apskritai yra išskirtinis.

„Lietuvos rytui“ teisininkas yra sakęs, kad bendrovėje „Freor LT“ dirbęs karo pabėgėlis iš Ukrainos turėjo ir iki šiol turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Šią teisę jam užtikrina ES teisės aktas – Laikinosios apsaugos direktyva.

„Lietuva savo teisės aktais prisiėmė pareigą įgyvendinti minėtą direktyvą – privalomai suteikti teisę karo pabėgėliams gyventi ir dirbti Lietuvoje. Ukrainos piliečiui Bohdanui P. minėtos direktyvos pagrindu galiojo laikinoji apsauga visoje ES ir vien dėl to, kad šis vyras neatvyko į Migracijos departamentą ir ne– pratęsė pastarosios institucijos išduoto leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje, minėta apsauga neišnyko.

Galime palyginti – jeigu pasibaigia Lietuvos Respublikos paso galiojimas, asmuo juk nepraranda Lietuvos piliečio teisių. Manau, kad formalumai negali panaikinti Lietuvos valstybės prisiimto įsipareigojimo užtikrinti Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimą mūsų šalyje. Atvirkščiai, būtina kiek įmanoma labiau sumažinti formalumus suteikiant minėtą apsaugą“, – sakė K.Švirinas.

Laikinoji užsieniečių apsauga – tai specialus režimas, kurį numatė ES 2021 metais priimta Laikinosios apsaugos direktyva, o po metų įsigaliojo ES Tarybos sprendimas dėl šios direktyvos aiškinimo ir taikymo.

Laikinoji apsauga yra išskirtinė priemonė, kuri taikoma, kai valstybėms ES narėms reikia susitvarkyti su masiniu ir neišvengiamu asmenų antplūdžiu iš ES nepriklausančių šalių. Tai – ypatinga situacija, o šiuo atveju kalbame apie ukrainiečių karo pabėgėlių buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Būtent ukrainiečiams ir yra skirtas 2022-ųjų ES Tarybos sprendimas dėl direktyvos taikymo.

Įmonės „Freon LT“ vadovas sausio 5-ąją kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą prašydamas įvertinti galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI).

„Galutinį sprendimą dėl man skirtos baudos priėmė Lietuvos aukščiausiasis teismas. Jis pripažino, kad buvau nubaustas nepagrįstai. Tad VDI pralaimėjo visus teisminius ginčus, kuriuos sprendė ne vienas teisėjas, o kelių teisėjų kolegija.

Ši kova kainavo dešimtis tūkstančių eurų ne vien įmonei, bet ir man pačiam. Nežinau, kiek ji kainavo mokesčių mokėtojams, bet esu tikras, kad jos tikrai neturėjo būti.

Gintis ir įrodinėti, kad legaliai įdarbinau nuo karo bėgusį žmogų, turėjau pats. Teko tam skirti daugybę laiko, stabdyti bendrovės plėtrą, atidėti projektus, o tai irgi daug kainavo.

Tikėjau, kad per dvejus metus pavyko laimėti ne tik man ar įmonei, bet ir Lietuvai. Juk suformuota teisinė praktika galutinai galėjo panaikinti bet kokias panašių situacijų interpretacijas, užkardyti nepagrįstą verslų persekiojimą, o VDI – pradėti remtis teisinga teismų praktika.

Tačiau taip nenutiko. VDI nutarė skųsti teismo sprendimą, išteisinusį būtent pačią įmonę „Freor LT“. Nors mano kaltės nenustatyta, kaip ir bet kurių kitų darbuotojų, VDI siekia, kad įmonei, kuriai vadovauju, vis tiek būtų skirta nuobauda.

O gal tai reiškia, kad kažkas yra suinteresuotas paprasčiausiai persekioti bendroves, teikiančias paramą Ukrainai ar įdarbinančias iš jos dėl karo bėgančius asmenis? Sunku patikėti, kad tai yra viso labo nesusipratimas ar žmogiška klaida.

„Freor LT“ yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje – bendrovės per metus sumokami mokesčiai valstybei siekia 6 mln. eurų. Įmonėje sukurta beveik penki šimtai gerai apmokamų darbo vietų.

VDI dirba apie 340 darbuotojų, iš jų dalis – teisininkai. Ir visi jie išlaikomi Lietuvos mokesčių mokėtojų.

Vieno tokio teisminio ginčo kaina siekia dešimtis tūkstančių eurų, o jų būta net keturių. Tai lėšos, kurios daug efektyviau galėtų būti nukreiptos į šalies gynybą, o ne nepagrįstam bylinėjimuisi.“

„Atsakomybė dėl nelegalaus darbo kyla ne tik atsakingam fiziniam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., bet ir juridiniam asmeniui, šiuo atveju bendrovei „Freor LT“.

Pagal Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 spalio 13 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną R. Bernatoniui, bet ne juridiniam asmeniui.

Šiuo metu yra pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 2025 m. sausio 26 d. Regiono administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2–2695-621/2025 (tai dėl atsakomybės juridiniam asmeniui).

Lietuvos aukščiausiasis teismas, įvertinęs visus bylos duomenimis, pripažino faktą, jog laikotarpiu nuo 2023–06-03 iki 2024–04-02 trečiosios šalies pilietis dirbo bendrovės  „Freor LT“ naudai nelegaliai (neturint teisėto pagrindo būti Lietuvoje), tačiau dėl šio pažeidimo neįžvelgė paties „Freor LT“ vadovo R. Bernatonio kaltės.

Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė yra individuali, todėl vieno asmens – juridinio asmens vadovo – kaltės nenustatymas neeliminuoja kitų asmenų, veikusių juridinio asmens vardu ar jo interesais, galimos kaltės.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nelegalaus darbo faktas susidarė dėl juridinio asmens vidaus organizavimo trūkumų, netinkamos kontrolės bei atsakingų darbuotojų veiksmų ar neveikimo, todėl kyla atsakomybė juridiniam asmeniui dėl Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 2 p. pažeidimo.

 „Freor LT“ vadovui R.Bernatoniui 2024–07-23 buvo paskirta 1000 eurų bauda. Vilniaus apylinkės teismas VDI nutarimą panaikino ir teiseną nutraukė.

Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus apylinkės teismo sprendimą ir paliko galioti VDI nutarimą skirti baudą, o Lietuvos aukščiausiasis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutarimą ir teiseną nutraukė. Ši byla baigta, teisena nutraukta.“