Kasdien – po 100–120 tonų pieno. Tiek jo perdirba „Norfos“ grupės gamybos ir logistikos bendrovės „Rivona“ Alytaus pieninė.
Pieno produktų paklausa „Norfos“ prekybos tinkle kasmet paauga apie 10–15 proc., o tam įtakos turi didėjantis jų asortimentas bei vis daugiau šiuos gaminius perkančių žmonių.
Per pastaruosius metus pieninėje buvo atnaujinta dauguma įrangos, o ir šiuo metu joje diegiama naujų technologijų, kurios dar labiau pagerins produkcijos kokybę. Tikimasi, kad visa tai padės patenkinti ir didėjančią pieno produktų paklausą.
Šiuo metu apie 95 proc. Alytaus pieninės produkcijos yra parduodama „Norfos“ tinklo parduotuvėse. Likusią dalį nuperka gamybos įmonės, kurios savo produkcijai gaminti naudoja pieną, varškę, kefyrą, sviestą.
Pasak Alytaus pieninės gamybos vadovės Laimos Balionienės, visą pieną perdirbimui įmonė superka tik iš Lietuvos pieno ūkių.
Įmonėje iš jo gaminama daugiau kaip 100 įvairių pieno produktų, o šiltuoju metų laiku – ir per 30 rūšių valgomųjų ledų.
Kasdien 161 šalyje veikiančiai „Norfos“ parduotuvei aprūpinti prireikia 3–5 pilnai Alytaus pieninės produkcija pakrautų vilkikų. Nedidelė dalis produkcijos eksportuojama ir į Latviją.
Investavo į kokybę
L.Balionienė Alytaus pieninėje dirba jau 40 metų – maždaug tiek pat laiko veikia ir ši pieno perdirbimo įmonė.
Pasak L.Balionienės, natūralu, kad įranga sensta, technologijos taip pat keičiasi, todėl ateina laikas, kai visa tai reikia atnaujinti, antraip nepavyktų patenkinti didėjančio pieno produktų poreikio. Be to, atnaujinus technologijas smarkiai pagerėjo ir pieninėje dirbančių žmonių darbo sąlygos.
„Alytaus pieninėje gaminamos produkcijos kokybė ypač priklauso nuo žaliavinio pieno bei įrangos, kuri naudojama įvairiems produktams gaminti. Pavienių pokyčių buvo ir anksčiau, bet modernizuoti pieninę iš esmės buvo pradėta 2019 metais. Tuomet, kai maždaug per porą metų buvo įdiegtos naujausios technologijos, vartotojams buvo pasiūlyta pieno produktų, pagamintų naudojant naująją įrangą. Jų pardavimas augo, o kartu sulaukėme ir įvairių šalies maisto produktų gamybos įmonių susidomėjimo. Jų atstovai palankiai įvertino mūsų pieno bei iš jo gaminamo kefyro, varškės, sviesto ir kitų produktų kokybę ir tapo nuolatiniais mūsų klientais, – sakė bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius Dainius Dundulis.
Pasak jo, visuomeninio maitinimo profesionalai puikiai išmano maisto produktų kokybę. Jie sugeba atsirinkti tokią žaliavą gaminiams, kurios kainos ir kokybės santykis yra priimtiniausias.
Alytaus pieninės produktai, pavyzdžiui, grietinė, kefyras, varškė ar sviestas, yra naudojami gaminant koldūnus, įvairius kepinius, kepant duoną, kebabus arba ruošiant patiekalus.
Keičia dalį įrangos
Įvairių rūšių fermentinio sūrio paklausa nuolat didėja. Atsižvelgiant į tai Alytaus pieninėje buvo nuspręsta atnaujinti fermentinių sūrių gamybos cechą.
Darbai jau baigti ir atnaujintame ceche vasario pradžioje buvo pradėti gaminti bei brandinti „Tilsit“ ir „Gouda“ sūriai, kurie „Norfos“ parduotuvėse turi didžiausią paklausą.
Anot L.Balionienės, šiuo metu Alytaus pieninėje montuojama nauja fermentinių sūrių pjaustymo riekelėmis ir gabaliukais linija. Ji pradės veikti pavasarį.
„Dabartinė sūrių pjaustymo linija yra gerokai pasenusi ir netenkina išaugusių poreikių. Užtat planuojame, kad paleidus modernią automatizuotą įrangą bus pjaustomi ne tik Alytaus pieninėje gaminami „Tilsit“ ir „Gouda“ sūriai, bet ir atvežti iš kitų jų gamybos įmonių. „Norfos“ parduotuvėse pirkėjai mieliau renkasi riekelėmis supjaustytus fermentinius sūrius nei pjaustomus didokais gabalais, o mes turime atsižvelgti į vartotojų poreikius“, – kalbėjo D.Dundulis.
Šiemet Alytaus pieninėje bus modernizuota ir įranga, kuri naudojama trintai varškei pakuoti į 180 bei 200 g pakuotes.
Taip pat pavasarį Alytaus pieninėje planuojama užbaigti naujos robotizuotos įrangos montavimo darbus. Ji yra skirta produkcijos transportavimo dėžėms plauti. Naujoji įranga pakeis rankų darbą ir visoms funkcijoms atlikti pakaks vieno mygtuko paspaudimo – tereikės įjungti įrenginį.
„Modernizuodami „Rivonos“ gamybos padalinius įgijome solidžios patirties. Renkamės ją tik aukščiausios kokybės ir perkame iš patikimų gamintojų. Tokia įranga smarkiai padidina darbo našumą. Svarbu ir tai, kad įsigijus patikimą, kokybišką įrangą jos ilgokai nereikia remontuoti – nereikia vėl visko tobulinti ar modernizuoti. Investuojame atsižvelgdami į ateitį – į didėjančius kokybės reikalavimus pieno produktams bei augančią jų paklausą, – apie modernizavimo strategiją pasakojo D.Dundulis. – Įsitikinome, jog geriausia iš karto sumokėti brangiau už pažangiausias technologijas, kad po metų kitų nereikėtų gailėtis „sutaupius“ ir išleisti papildomų pinigų jiems remontuoti ir atnaujinti.“
Stebi pieno kokybę
Alytaus pieninėje veikiančioms automatizuotoms ir robotizuotoms linijoms tereikia minimalios specialistų priežiūros. Tam tikri robotizuoti įrenginiai patys pasiima sandėliuojamą tarą arba jos ruošinius, o išpilstytus produktus supakuoja ir automatiškai sukrauna ant padėklų.
Pasak L.Balionienės, pieno ir jo produktų gamyboje įmanoma procesus taip automatizuoti, kad apskritai nebeliktų fizinio rankų darbo.
Pavyzdžiui, iš atvykusių pienvežių pienas automatiškai vamzdžiais suteka į saugojimo talpyklas, o pakeliui iš jo srauto paimami mėginiai tyrimams – naudojant kompiuterizuotą sistemą objektyviai ištiriamas kiekvieno pienvežio atvežtas pienas.
Automatiškai yra nustatomas jo riebumas, baltymų kiekis, įvertinama jo švara. Stebima net tai, ar į pieną nebuvo įpilta vandens, įvertinami rūgštingumo rodikliai. Pastarieji ypač svarbūs. Jeigu jie priartėja prie didžiausios rūgštingumo normos, toks pienas tiekiamas raugintiems produktams gaminti.
„Iš saugojimo talpyklų, kompiuteryje nustačius komandą, pienas pradedamas tiekti į gamybos cechus, kuriuose iš jo gaminami produktai: separuojama – atskiriama grietinėlė, rauginama grietinė, rauginamas nustatyto riebumo kefyras bei jogurtas, mušamas sviestas, gaminama varškė, slegiami sūriai, gaminami įvairūs kiti produktai, – paaiškino D.Dundulis. – Paruošta produkcija uždaromis sistemomis, be jokio sąlyčio su žmogumi, patenka į išpilstymo arba pakavimo įrenginius. Visa tai garantuoja maisto saugą ir aukščiausią įmanomą produktų kokybę.“
Technologijų poreikis
Pienas yra ypač palanki terpė įvairiems mikroorganizmams daugintis, todėl jo perdirbimo įmonėse privalu laikytis idealios švaros.
Alytaus pieninėje prieš kelerius metus buvo įdiegta automatinė visų įrenginių plovimo sistema, kuri įjungiama pasitelkus kompiuterinę programą.
Anot D.Dundulio, preciziškai darbą atliekanti kompiuterizuota sistema įrenginiams plauti sunaudojamo vandens kiekį leido sumažinti kone perpus.
„Pieninėje gamybos procesams yra naudojama daug šalto bei karšto vandens, taip pat prireikia ir jo garų. Garai gaunami dujomis kūrenant įmonėje esančią katilinę – kaitinant vandenį. Prieš penkerius metus ją iš esmės atnaujinome įdiegę tuo metu pažangiausius sprendimus, kurie dujų suvartojimą sumažino apie 40 proc. Tai buvo labai tvarus pasirinkimas. Jis padėjo sumažinti produkcijos savikainą, – apie dar vieną technologinį sprendimą papasakojo D.Dundulis. – Apskritai pieninėje yra daug įrenginių, kurie gaminant produktus nėra tiesiogiai naudojami, tačiau nuo jų tvarkingumo ir modernumo priklauso visos įmonės ir darni, ir tvari veikla.“
Pasak D.Dundulio, tuo metu, kai prieš porą dešimtmečių buvo atnaujinama Alytaus pieninė, „Norfos“ įmonių grupės finansinės galimybės buvo daug prastesnės nei šiuo metu. Teko taupyti, todėl buvo pasirenkama „vakarykštė“ – pigesnė ir paprastesnė įranga.
Mažiau dėmesio buvo kreipiama ir į tai, kiek ji sunaudoja elektros energijos ar vandens ir kiek reikia darbuotojų įrenginiams aptarnauti.
„Pastaruoju metu „Norfos“ grupė daug investuoja į gamybos technologijas, bet išsirenkame ir įsigyjame jas tik pačias moderniausias, našiausias ir ekonomiškiausias. Jas vadinu rytojaus technologijomis. Tokia strategija pasiteisino. Prieš kelerius metus įsigyti modernūs įrenginiai šiuo metu puikiai veikia ir nereikia švaistyti pinigų jų remontui“, – įžvalgomis pasidalino D.Dundulis.
Pasak jo, svarbu ir tai, kad patikimų gamintojų automatizuoti įrenginiai ne tik padidina darbo našumą, bet ir garantuoja nuolatinę gaminių kokybę. O kadangi įrenginiai yra patikimi, jiems rečiau prireikia techninės priežiūros, tad kartu jie gerokai palengvino ir specialistų darbą.