Pasidalijo, ką išsitarė pardavėjas
Prieš kurį laiką socialiniuose tinkluose užvirė karšta diskusija apie tai, kodėl oro uosto neapmuitintų prekių parduotuvėse, praėjus patikrą, būtina parodyti įlaipinimo kortelę (angl. boarding pass).
Savo versiją feisbuke iškėlęs internautas teigė, kad jis oro uoste išgirdo Amsterdamo oro uosto parduotuvės darbuotojo paaiškinimą. Šis esą tvirtino, kad įlaipinimo kortelę būtina parodyti dėl to, jog reikia nustatyti, ar klientas keliauja už ES ribų.
Taigi, jei keleivio kelionės galutinis tikslas jau už ES ribų, tuomet parduotuvė neva galės sutaupyti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Vyriškiui perklausus, ar dėl to jam bus pigiau iš jų įsigyti elektronikos prekes, pardavėjas atvirai atsakė, kad ne, mat parduotuvė tokiu būdu sutaupys 21 proc., o iš to pirkėjui – jokios naudos.
Kada pardavėjas iš tiesų elgiasi nesąžiningai
Tačiau tokia versija neįtikino nei Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA), nei Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovų. Jų atstovai pateikė paaiškinimą, kodėl iš tiesų prašoma parodyti savo bilietą ir ką privalu žinoti kiekvienam keliautojui.
LBAA vadovė Daiva Čibirienė Lrytas sako, kad internauto apibūdinta situacija – netiksli.
Paprašius paaiškinti, kodėl vadinamosiose „duty free“ parduotuvėse prekės kartais yra netgi brangesnės nei kitose parduotuvėse, pašnekovė pabrėžia, kad jose perkamos prekės yra pigesnės tik tuo atveju, jei asmuo jas išsiveža į trečiąją šalį.
„Pigesnės, nes nėra mokamas PVM. Prekių pervežimas į kitą ES šalį, kai tai daro ne PVM mokėtojas, neatleidžia nuo prievolės mokėti PVM, todėl tokiu atveju prekės kaina nesumažėja. Kai prekę perka asmuo, ją išvežantis į trečią šalį, tokiai prekei netaikomas PVM ir todėl ji yra pigesnė, nes pardavimas yra be PVM mokesčio“, – paaiškina D.Čibirienė.
Anot jos, kasos aparato kvite yra nurodyta, kokią PVM sumą sumokėjo pirkėjas. Jei pardavėjas taiko visiems vienodą kainą, ar asmuo išveža prekę į trečiąją šalį ar ne, tokiu atveju parduotuvės pardavimų pajamos padidėja dėl pardavimų į trečiąsias šalis didesne kaina.
„Praktikoje tenka matyti, kad kai pateikiamas bilietas į trečiąją šalį, prekės kaina yra be PVM ir ji yra pigesnė PVM sumai, nei kad nurodyta kainoje su PVM. Tarp pardavėjų gali būti nesąžiningų, kurie išvežimo į trečią šalį atveju, padidina pardavimo kainą PVM sumai“, – pabrėžia D.Čibirienė.
Bilietus skenuoja dėl dviejų pagrindinių priežasčių
Tuo metu Gintarė Norvilaitė-Tautevičė, LTOU Komercijos departamento direktorė, dėsto, kad įlaipinimo kortelės skenavimas prekybos vietose yra įprasta ir visoje Europoje taikoma praktika, kuri galioja ir Lietuvos oro uostuose.
Jos teigimu, įlaipinimo kortelių skenavimas taikomas dviem pagrindinėms paskirtims.
Pirma, tam, kad keleivis patektų į riboto patekimo oro uosto zoną už aviacijos saugumo patikros, kur teikiamos prekybos ir maitinimo paslaugos.
Antra, daliai prekybininkų įlaipinimo kortelėje esanti informacija apie keleivio skrydžio kryptį reikalinga mokestinėms prievolėms ir lengvatoms apskaičiuoti.
„Tokia praktika taikoma visuose Europos oro uostuose. Tai susiję su galiojančiu teisiniu ir mokestiniu reguliavimu „duty free“ veiklą vykdantiems prekybininkams. Lietuvoje šią veiklą prižiūri Valstybinė mokesčių inspekcija, o taikomos tvarkos yra apibrėžtos Akcizų įstatyme“, – teigia G.Norvilaitė-Tautevičė.
Viskas, ką reikia žinoti apie prekes be muito
LTOU komercijos departamento direktorė taip pat paaiškina, kad terminas „duty free“ reiškia, kad tam tikroms prekėms netaikomi specifiniai mokesčiai, pavyzdžiui, akcizai ar PVM (gali būti tik tam tikroms prekėms keleiviui skrendant tam tikromis kryptimis, į ne Europos Sąjungos šalis), tačiau tai savaime nereiškia, kad galutinė prekės kaina visoms prekėms bus mažesnė.
„Šios „duty free“ mokestinės lengvatos ar speciali kainodara (pvz. kvepalams, juvelyrikai ir kt.) dažniausiai taikomos tik keleiviams, skrendantiems už Europos Sąjungos ribų, o keliaujant ES viduje mokesčių lengvatos netaikomos“, – tvirtina G.Norvilaitė-Tautevičė.
Ji taip pat priduria, kad oro uostuose dažnai galima rasti patrauklių ar net geresnių kainų pasiūlymų, ypač tam tikrose prekių kategorijose, pavyzdžiui, kosmetikos ar alkoholinių gėrimų.
„Oro uoste veikiantys prekybininkai pirkėjui gali pasiūlyti didesnio tūrio prekes už tą pačią kainą, taikydami specialius „Travel Exclusive“ pasiūlymus ir asortimentą, skirtą išskirtinai keliautojams, kurių nėra įprastose miesto parduotuvėse.
Be to, partneriai dažnai taiko papildomas akcijas, pavyzdžiui, nuolaidas antrai kosmetikos prekei „duty free“ parduotuvėse ar 0 proc. PVM juvelyrikos gaminiams skrendant į trečiąsias šalis. Tokie pasiūlymai leidžia keleiviams gauti papildomos vertės ir realios finansinės naudos apsiperkant oro uoste“, – tikina LTOU atstovė.
G.Norvilaitė-Tautevičė taip pat akcentuoja, kad apsipirkimas už aviacijos saugumo patikros turi ir kitų privalumų – pirmiausia, patogumą, galimybę papildomų pirkinių neskaičiuoti į rankinio bagažo limitą (dauguma oro linijų leidžiama), specialias pakuotes skysčiams kelionėse su persėdimu bei keliautojų poreikiams pritaikytą asortimentą.
„Taip pat apsiperkant oro uoste klientai gali būti tikri dėl prekių autentiškumo, ypač tai aktualu prabangos asortimentui“, – teigia pašnekovė.