Jau skelbta, kad pagal SAFE programą Lietuva iš viso pateikė 6,375 mlrd. eurų vertės paskolų prašymą.
„Lietuvai labai svarbu, kad šiandien (antradienį – ELTA) turėtų būti patvirtintas šaliai skirtas SAFE mechanizmas“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė K. Vaitiekūnas.
Po šio patvirtinimo Europos Komisija (EK) baigs rengti paskolų sutartis ir veiklos susitarimus, kovą Lietuvą tokiu atveju pasiektų pirmieji išankstinio finansavimo mokėjimai.
Finansų ministras šiomis dienomis dalyvauja ES Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų tarybos (ECOFIN) bei Euro grupės posėdžiuose.
Anot jo, tarp kitų posėdžiuose Lietuvai aptariamų reikšmingų klausimų – šaliai skirto europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) pakeitimų tvirtinimas.
Finansų ministerija jau skelbė, kad juos patvirtinus beveik 79 mln. eurų iš kitų rizikingų priemonių bus perskirstyta nacionalinio plėtros banko ILTE įstatinio kapitalo didinimui, šias lėšas numatant žaliosios transformacijos tikslams.
Plano lėšos perskirstomos didelės paklausos sulaukusioms atsinaujinančių energijos išteklių priemonėms – saulės energijos gamybai ir elektros iš atsinaujinančių šaltinių kaupimui.
Šiuo metu Lietuva iš viso yra gavusi maždaug 2,26 mlrd. eurų arba 58,7 proc. jai numatytų RRF lėšų – šaliai skirta šio plano dalis „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) iš viso numato 3,8 mlrd. eurų lėšų, iš kurių 2,3 mlrd. eurų sudaro dotacijos, 1,55 mlrd. eurų – paskolos.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa yra sakęs, kad Lietuva SAFE priemonės lėšomis sieks finansuoti 50 investicijų projektų, lėšas ketinama skirti oro gynybos, antidroninėms sistemoms, amunicijai ir kitoms sritims.
ELTA skelbė, kad į EK patvirtintą 150 mlrd. eurų vertės gynybos paskolų fondą ES šalys galėjo pretenduoti nuo praėjusių metų gegužės pabaigos, paraiškas paskoloms pateikė 19 bendrijos valstybių.
Pagal SAFE programą gautoms paskoloms, remiamoms ES centrinio biudžeto, numatytas 10 metų grąžinimo laikotarpis ir palankios palūkanų normos, paskoloms valstybės taip pat gali sudaryti susitarimus su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Ukraina.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen jau skelbė, kad Europos gynybai artimiausiais metais planuojama atlaisvinti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“.
Juo, be 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, numatyta biudžeto deficito išimtis, ES šalims leidžianti neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus išleidžiamo 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).