E. Grikšas, kalbėdamas apie regionuose veikiančias pramonės įmones, pabrėžia jų technologinį lygį ir produktyvumą.
„Yra įmonės, kurios naudoja dirbtinio intelekto sprendimus, kurios yra visiškai automatizavę savo gamybos linijas, kurios pasitelkę gamybos robotus ir kurių produktyvumo rodiklis siekia turbūt 150 proc. Europos Sąjungos vidurkio“, – sako E. Grikšas.
„Tai dažnai irgi koreliuoja su ta mintimi, kad regionuose nėra patrauklių, gerai apmokamų darbo vietų. Tai nėra tiesa“, – tęsia jis.
Susiję straipsniai
Pasak ministro, būtent Šiaulių regionas išsiskiria keliomis stiprybėmis: aktyviai veikiančiomis miesto ir rajono savivaldybėmis, išvystyta infrastruktūra, Šiaulių oro uostu, geležinkeliu ir patogiu susisiekimu keliais, taip pat LEZ, pramonės parku.
Šiaulių LEZ vadovas: naujos įmonės sukuria dvigubai daugiau darbo vietų
Valstybinės svarbos objekto Šiaulių LEZ vadovas Artūras Klangauskas sako, kad veiklos pradžia regione buvo sėkminga – pavyko pritraukti metalo, plastiko sektorių įmones, plėtėsi ir vietos verslai, regione atsirado daug naujų darbo vietų.
„Regioną tai skatina augti, atėjusios įmonės dažnai sukuria daugiau darbo vietų nei įdarbina žmonių. Yra paskaičiuota, kad viena darbo vieta sukuria grubiai iki dviejų papildomų darbo vietų mieste. Manau, kad tai yra viena iš tokių perspektyviausių ir viena svarbiausių ekonominio augimo miestui sričių“, – teigia jis.
Anot Šiaulių LEZ vadovo, siekiant pritraukti investuotojus jiems pristatoma ne tik konkreti teritorija, bet ir visas regiono ekonominis potencialas bei bendradarbiavimo galimybės.
„Įmonėms atvykus su mintimi investuoti į regioną, mes nerodome tik žemės sklypo. Mes bandome parodyti visą regioną, kokios yra naudos, kokios sinergijos, kokia tiekimo grandinė arba veiklos bendra grandinė yra galima su jau esamomis įmonėmis. Bandome sukurti visą aplinką, kad įmonė atėjusi čia jaustųsi ganėtinai gerai, žinanti, kad yra tam tikros kompetentingos įmonės, įstaigos, kurios gali joms padėti plėstis“, – pabrėžė A. Klangauskas.
Viena iš tolesnės plėtros krypčių regione, pasak A. Klangausko, yra gynybos pramonė. Tikimasi, kad šios srities įmonių augimas stiprintų Šiaulių regiono ekonomiką.
Č. Greičius: Šiaulių rajonas yra stiprus žemdirbių kraštas
Savo ruožtu Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius pabrėžia, kad viena iš didžiausių regiono stiprybių yra augantis žemės ūkio sektorius.
„Vis tik Šiaulių rajonas yra stiprus žemdirbių kraštas. Jeigu paimti žingsnius, ką gali rajono savivaldybė, tai mes jau daugelį metų nedidiname kaštų, tai yra žemės mokesčio. Jie didėja realiai tik tiek, kiek kyla vidutinės rinkos vertės. Nedidiname ir turto mokesčio“, – teigia jis.
Mero teigimu, šiuo metu vienas itin laukiamų investuotojų projektų Šiaulių rajone yra apie 300 mln. eurų vertės grūdų perdirbimo gamykla Kuršėnuose.
„Pakeitėme Kuršėnų miesto bendrąjį planą, atsižvelgėme į verslo poreikius, yra pertvarkyti kai kurie bendrieji sprendiniai. Investuotojas žada ir statyti gyvenamuosius namus būsimiems darbuotojams, tai pakeitėm tam tikrą teritoriją, suformavom gyvenamuosius sklypus, einame palankiai su verslu“, – sako Č. Greičius.
„Mes be verslo nieko negalime. Mes galbūt negalime jiems daug ir padėti, bet ir netrukdome“, – priduria Šiaulių rajono meras.
Planas „3i“: inovacijos, investicijos ir institucijų modernizavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministro E. Grikšo teigimu, regionų ekonomika yra vis dar nepakankamai išnaudotas potencialas. Dėl to, pasak jo, ministerijos plane „3i“ vienas iš esminių tikslų – ne mažiau nei 30 proc. investicijų nukreipti būtent į regionus.
Siekiant nukreipti užsienio investicijas į Lietuvos regionus, ministro teigimu, šiuo metu yra plečiamos laisvosios ekonominės zonos, taip pat vystomi pramonės parkai bei inventorizuojami šalies sklypai.
„Lietuvoje yra tokia situacija, kad trūksta sklypų didesnių nei 25 hektarai, nes investicijų dinamika irgi keičiasi. Projektai tampa stambesniais, labiau strateginiais ir tam reikalingi didesni sklypai, ypatingai kalbant apie gynybos saugumo pramonę. (...) Suinventorizavome kartu su savivaldybių pagalba, dabar jau gavome visą informaciją apie visus potencialius sklypus, apie tai, kokia ten yra infrastruktūra, kokios trūksta. Dabar kuriame katalogą“, – sako ministras.
Planas „3i“ jungia tris strategines kryptis – inovacijas, investicijas ir modernias institucijas. E. Grikšas pabrėžia, kad visi šie komponentai yra tarpusavyje priklausomi, todėl pažanga regionuose įmanoma tik juos įgyvendinant kartu.
Pagrindinis plano tikslas – kad iki 2030 m. kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę.
Bendras naujienų agentūros ELTA ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turinio projektas „Proveržio Lietuva“.