Apeliacinis teismas, civilinėje byloje išnagrinėjęs atskiruosius įmonės „Mportas“, M. Petroševičiaus ir M. Čaplinsko skundus, pernai spalio 30 d. nusprendė palikti nepakeistą praėjusių metų rugsėjį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog bendrovės „Mportas“ bankrotas buvo tyčinis, o už jį atsakingi minėtą įmonę įsteigę M. Petroševičius ir M. Čaplinskas.
Skundus pateikę minėti asmenys siekė, kad būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis, pareiškimas dėl bendrovės „Mportas“ bankroto pripažinimo tyčiniu būtų atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinis teismas šių skundų netenkino.
Bylos duomenimis, bendrovė „Mportas“ įsteigta 2018 m. lapkritį, įmonė užsiėmė prekyba iš kitų šalių importuotomis prekėmis. Bendrovę įkūrusiems M. Petroševičiui ir M. Čaplinskui priklausė po 50 proc. įmonės akcijų. Nuo 2019 m. sausio bendrovės vadovu paskirtas M. Petroševičius, o M. Čaplinskas nuo 2020 m. rugsėjo iki 2022 m. sausio įmonėje ėjo pardavimų vadovo pareigas.
Nuogąstauja, kad dėl sulaikytų vilkikų Baltarusijoje bus prieita prie bankroto: anksčiau ar vėliau tai turėtų įvykti
Kaip nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje, paskutinės bendrovės „Mportas“ finansinės ataskaitos Registrų centrui buvo pateiktos už 2021 m. Nemokumo administratorė byloje pateikė duomenis, kad minėta įmonė tapo nemoki 2021 m. birželio pabaigoje.
Teismo nutartyje nurodoma, kad „Mportas“ tyrimą atlikęs ekspertas savo išvadoje patvirtino, jog bendrovės vadovas, tai yra M. Petroševičius, sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius ir buvo atsakingas už tai, jog bendrovė patyrė nuostolių, kurių suma sudaro daugiau negu 1,1 mln. eurų.
Susiję straipsniai
Eksperto išvadoje teigiama, kad įmonė ne tik neturėjo privalomos kontroliuojamų sandorių kainodaros dokumentacijos, tačiau kartu pažeidė ir kitus principus, pavyzdžiui, susijusiai įmonei „Ugninta“ (kurią įkūrė tie patys M. Petroševičius ir M. Čaplinskas) pardavinėjo prekes tiek už savikainą, tiek žemiau savikainos. Taip pat, bylos duomenimis, „Mportas“ iki bankroto bylos iškėlimo įstatymo nustatyta tvarka neteikė finansinių ataskaitų.
Kaip teigiama teismo nutartyje, matydami bendrovės „Mportas“ nemokumą, jos steigėjai ir akcininkai M. Petroševičius ir M. Čaplinskas, įmonės turtą pradėjo išvedinėti į kitas jų kontroliuojamas bendroves (pvz., „MPORT TRADE LLC“, UAB „Ugninta“), taip pat pradėjo per gimines ir artimuosius steigti bendroves, į kurias galiausiai po bankroto bylos iškėlimo buvo perkelta „Mportas“ veikla.
„2021–2023 m. akcininkams žinant apie faktinį bendrovės nemokumą ir būsimą bankrotą, bendrovė tęsė veiklą, toliau buvo valdoma netinkamai, buvo tęsiama ir didinama žala bendrovės kreditoriams, dėl to 2024 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtinta iš viso 3 833 438,18 eurų bendrovei pareikštų finansinių reikalavimų, o bendrovės turtas sudarė tik 382 680 eurų“, – nurodoma teismo nutartyje.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad M. Petroševičiaus ir M. Čaplinsko veiksmai atitinka tyčinio bankroto požymius ir jie abu laikytini atsakingi už situaciją bendrovėje.
Teismas pabrėžia, jog minėti asmenys žinojo apie bendrovės įsiskolinimų apimtis kreditoriams, suprato, kad įmonė yra faktiškai nemoki, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, kaip nustatė teismas, M. Petroševičius ir M. Čaplinskas, leido didėti bendrovės įsiskolinimams, o tai įrodo sąmoningai blogą bendrovės valdymą, dėl kurio įmonei tapus nemokiai, jos turtinė padėtis buvo dar labiau pabloginta ir taip buvo pažeisti kreditorių teisėti interesai.