„(Garantinis tiekimas – ELTA) neatleidžia vartotojo nuo pareigos rinktis nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Šiandien mes matome tokį, sakykim, piktnaudžiavimą dalies vartotojų, naudojimąsi garantiniu tiekimu kaip normalia tiekimo paslauga“, – šią savaitę Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje sakė R. Pocius.
Garantinis tiekimas yra valstybės teikiama paslauga, skirta laikinai – iki pusmečio – užtikrinti elektros tiekimą vartotojams, kurie nepriklausomo tiekėjo nepasirinko, taip pat tais atvejais, kai jų pasirinkta bendrovė nevykdo įsipareigojimų, nutraukia veiklą ar sudarytą sutartį.
Šią paslaugą laikinai gyventojams užtikrina tinklus prižiūrintis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).
Susiję straipsniai
Garantiniame tiekime – didelis skaičius gaminančių vartotojų
Gaminantys vartotojai veikia pagal dvipusės apskaitos schemą (angl. „net-metering“) – nuosavose jėgainėse pagamintą elektrą parduoda už to momento kainą biržoje, vėliau pagal kiekį kilovatvalandėmis ją kompensuoja nepriklausomi tiekėjai, nepriklausomai nuo kainos skirtumų.
Anot VERT vadovo, gaminantiems vartotojams naudotis garantinio tiekimo paslauga apsimoka labiau nei sudaryti sutartį su nepriklausomu tiekėju.
„Gaminantys vartotojai yra linkę rinktis garantinį tiekimą, nes nėra pastoviosios kainos dalies: paprastai gaminantys vartotojai turi pagamintą elektros energiją, naudojantis net-metering sistema (turi – ELTA) savo sukauptą elektros energijos kiekį, tai šiuo atveju apskritai jokių pastoviųjų kaštų nedengia skirstymo sistemos operatoriui, tai, be abejo, generuoja nuostolius, (…) už kuriuos sumokame visi“, – aiškino jis.
Minėti kaštai, arba skirtumas tarp garantinio tiekėjo faktinių pajamų ir patirtų sąnaudų, ESO padengiami nustatant skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą, kainą paskirstant visiems vartotojams.
VERT skaičiavimu, dėl garantinio tiekimo ESO pernai patyrė 9 mln. eurų nuostolį, iš kurių 5,5 mln. eurų – dėl gaminančių vartotojų, šie nuostoliai bus įskaičiuoti į skirstymo tarifą.
„Labai daug gaminančių vartotojų yra garantiniame tiekime, būtent čia yra problematika dėl net-metering sistemos, kurią mes turime“, – tikino R. Pocius.
Nuo šių metų sausio yra taikoma nauja garantinio tiekimo kainodara – nustatoma taikant vidutinę einamojo ataskaitinio mėnesio elektros kainą biržoje, susiformavusią Lietuvos kainų zonoje kitos paros rinkoje, ją padauginus iš 1,15 proc. koeficiento buitiniams ir 1,25 – nebuitiniams vartotojams.
Pernai tvarka buvo kitokia – garantiniam tiekimui buvo taikoma vidutinė praėjusio ataskaitinio mėnesio kaina, kuri buvo mažesnė.
„Ji buvo pigesnė nei normalus tiekimas, dėl to visi tiesiog nesirinkdavo tiekėjo, nes garantinio tiekimo paslauga yra pigesnė. Čia šiuo atveju yra tam tikri rinkos iškraipymai, mūsų supratimu“, – tikino R. Pocius.
VERT vadovas pabrėžė, jog dabartinis reguliavimas yra objektyvesnis, nes vartotojai už elektrą sumoka tiek, kokia jos kaina buvo konkretų mėnesį.
„Tai yra teisinga kaina, manome, tai yra žingsnis į priekį, mūsų supratimu, priimti įstatymo pakeitimai yra teisingi“, – sakė R. Pocius.
Jo teigimu, garantinį tiekimą vartotojai dažnu atveju supranta kaip reguliarią paslaugą, nors įstatymas numato kitaip.
„Garantinis tiekimas savo esme, pagal įstatymo dvasią yra suprantamas taip, kad jis yra kaip paskutinės vilties tiekimas, kai išties atsiranda įvairiausių nenumatytų aplinkybių, sakykime, tam tikri rinkos dalyviai (…) bankrutuoja ar išeina iš rinkos, tai kad vartotojas neliktų visiškai be elektros“, – sakė VERT vadovas.
Rinkos reguliuotojo duomenimis, tarp buitinių vartotojų šalyje daugiausia sudaryta sutarčių su nepriklausomais tiekėjais – iš jų fiksuotos kainos sutarčių – daugiau nei 1 mln. (81 proc. visų sutarčių mažmeninėje rinkoje), kintamo tarifo – daugiau nei 201 tūkst. sutarčių (16 proc.)
Tuo metu garantiniame tiekime rinkoje iš viso yra apie 40,7 tūkst. vartotojų, maždaug 3 proc.
„Kalbame apie tikrai labai mažą vartotojų, jeigu žiūrėtume Lietuvos mastu, dalį“, – sakė R. Pocius.