Pasiūlymą tikėtasi pateikti ketvirtadienį, tačiau kai kurios ES valstybės ir aukšto rango Europos Komisijos pareigūnai smarkiai pasipriešino šiems planams.
Pasiūlymą pristatysiančio už klestėjimą ir pramonės strategiją atsakingo EK pirmininkės pavaduotojo Stephane‘o Sejourne kabinetas pareiškė, kad tikisi, jog „ši papildoma vidinių diskusijų savaitė leis pasiūlymą padaryti dar stipresnį“.
Tai jau trečias kartas, kai atidedamas planų, vadinamų „Pramonės spartinimo aktu“, skirtų palengvinti gamybą su ženklu „Pagaminta Europoje“, pristatymas.
Susiję straipsniai
Iš pradžių buvo tikimasi, kad tai įvyks gruodžio mėnesį, vėliau buvo atidėta iki sausio mėnesio, ir dar kartą – iki vasario.
Pagal ES vykdomosios valdžios institucijų planus bendrovėms būtų nurodyta, kad, jei jos nori gauti viešųjų lėšų, tam tikra dalis jų prekių, pavyzdžiui, automobilių, komponentų turi būti pagaminta 27 šalių bloke.
Naujosios taisyklės turėtų būti taikomos ribotam skaičiui strateginių sektorių, pavyzdžiui, žaliųjų technologijų, automobilių, chemijos ir plieno.
Prancūzija atkakliai gina šį siūlymą, nes nori apsaugoti savo nacionalinę elektrinių automobilių baterijų pramonę.
Vokietija tam priešinasi, o kancleris Friedrichas Merzas šį mėnesį pareiškė, kad tai turėtų būti „kraštutinė priemonė“.
Kelios šalys, įskaitant Švediją ir Nyderlandus – laisvosios prekybos šalininkus – įspėjo, kad negalima pasukti į protekcionizmą.
Komisijoje vyko įtemptos diskusijos dėl to, ar reikėtų įtraukti ES partnerius, pavyzdžiui, Japoniją, o naujausiame projekte, su kuriuo susipažino AFP, buvo įtraukta sąvoka „patikimi partneriai“, siekiant atsižvelgti į tokius nuogąstavimus.
ES vadovė Ursula von der Leyen palaiko šiuos planus, teigdama, kad jie bus naudingi „strateginiams sektoriams“ ir padės didinti Europos gamybos pajėgumus.