„Mano pozicija nesikeičia. Tą, ką pasakiau, to žodžio laikausi. Tikrai manau, kad praeityje buvo padaryta klaida atstovybę pavadinant Taivaniečių vardu. Šiai dienai turime atnaujinti diskusijas su pačiu Taivanu, nes tikrai norėčiau matyti jų pasiūlymus didesnėms investicijoms, tai, kas buvo žadėta prieš atidarant atstovybę“, – pirmadienį, vasario 23 d., žurnalistams komentavo I. Ruginienė.
Paklausta, ar reikia keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, ministrė pirmininkė pabrėžė, kad Lietuva yra atvira įvairiems pasiūlymams.
„Mes pasakėme, kad esame atviri įvairiems pasiūlymams – tiek iš Kinijos, tiek iš Taivano pusės, ir man atrodo, tiesiog reikia pradėti žiūrėti, kas labiausiai naudinga Lietuvai“, – sakė ji.
A. Romanovskis atskleidė kitą Taivano žadėtų investicijų pusę: realybėje jos labai menkos
Visgi kokiu formatu galėtų būti atnaujintos šios diskusijos, Vyriausybės vadovė kol kas neatskleidžia.
„Kol kas neskubėkime. Mes savo poziciją išreiškėme, ji nesikeičia. Diplomatiniai dalykai sprendžiasi po truputį, lėtai“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.
Premjerė I. Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu.
Susiję straipsniai
Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą.
Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.