Atsiras ar ne „Norfa“ Vilniaus centre, „G9“ prekybos centre? Žmonėms tai rūpi, juo labiau kad pastate, kurį pernai iš fondo „Lords LB Baltic Fund VI“ įsigijo Dainiaus Dundulio valdoma bendrovė „Rivona“, veikia „Lidl“ parduotuvė.
Tai didžiausia investicija, kurią pernai atliko įmonių grupei „Norfos mažmena“ priklausanti bendrovė „Rivona“.
Pernai „Norfos mažmena“ į tinklo plėtrą ir atnaujinimą investavo apie 30 mln. eurų – maždaug 7 mln. eurų daugiau nei 2024-aisiais. Buvo atidarytos trys naujos tinklo parduotuvės Ignalinoje, Babtuose ir Palangoje. Pastaroji yra išskirtinė, nes sujungta su sporto infrastruktūra – antrame pastato aukšte įrengti uždari teniso aikštynai.
Susiję straipsniai
Praėjusiais metais buvo rekonstruota ir 10 „Norfos“ parduotuvių. Didžiausi iš projektų – „Hyper Norfa“ Šiauliuose, įsikūrusi prekybos centre „Šiaulių Bruklinas“, ir viena seniausių „Norfos“ tinklo parduotuvių, esanti Vilniuje, prekybos centre „Kometa“.
„Norfos mažmena“ ir šiemet suplanavo plėtrą. Į parduotuvių atnaujinimą, statybas, patalpų įsigijimą ir įrangą planuojama investuoti apie 25 mln. eurų.
Tad kokie 2025 metai buvo bendrovei „Norfos mažmena“?
Preliminarūs duomenys
„Pateiksiu 2025-ųjų veiklos finansinius rezultatus, apie kuriuos paprastai daugelis įmonių nekalba, juo labiau tos, su kuriomis konkuruojame.
Mano tikslas – atverti duomenis ir juos paaiškinti, kad vėliau jie nebūtų klaidingai interpretuojami ištraukus iš konteksto vieną kitą skaičių ir ignoruojant visumą“, – sakė 161 parduotuvę Lietuvoje turinčios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinis direktorius D.Dundulis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad visi pateikiami 2025-ųjų veiklos duomenys yra preliminarūs. Gali būti, kad jie bus patikslinti, kai, atsižvelgiant į apskaitos reikalavimus, bus pateikta oficiali ataskaita.
„Tikėtina, kad korekcijos bus minimalios, galbūt keistis skaičiai po kablelio“, – užsiminė D.Dundulis.
Antkainis ir pelnas
Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovės „Norfos mažmena“ apyvarta pernai padidėjo 10,4 proc. ir pasiekė 956 mln. eurų. 2024-aisiais ji sudarė 866 mln. eurų
„Privalu atkreipti dėmesį į sąvoką „antkainis“, kuria manipuliuoja kai kurie politikai ir įvairūs visuomenės atstovai. Neretas teigia, kad prekybos tinklai esą prekėms uždeda didelius antkainius.
Tačiau „Norfos“ parduotuvėse taikomas antkainis pernai padidėjo vos 0,02 procentinio punkto. 2024-aisiais jis sudarė 22,15 proc., o pernai – 22,17 proc., taigi faktiškai nepasikeitė, – retai kada mažmeninės prekybos tinklų skelbiama statistika dalinosi „Norfos“ vadovas. – Būtina akcentuoti, kad šis skaičius – tai ne pelnas, o skirtumas tarp prekių įsigijimo ir pardavimo kainos.
Iš šio skirtumo finansuojama visa mažmeninio tinklo veikla – padengiamos visos patiriamos sąnaudos.“
2024-aisiais „Norfos mažmenos“ pelningumas neatskaičius mokesčių buvo 3,17 proc. – tai sudarė 27,4 mln. eurų. Praėjusiais metais jos veiklos pelningumas, išankstiniais duomenimis, tikėtina, pasiekė 30 mln. eurų.
Bendrovių „Norfa“ ir „Rivona“ vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šių įmonių pajamos yra gaunamos ne tik iš prekybos, bet ir kitos veiklos. Pavyzdžiui, 2024-aisiais subnuomojant patalpas buvo gauta kone 8 mln. eurų pajamų, pernai – apie 9,2 mln. eurų. Dar apie 1 mln. eurų pajamų suteikė finansinė veikla.
„Pastaraisiais metais faktiškai kone pusę savo pelno uždirbame ne iš prekių pirkimo ir pardavimo, o iš kitos veiklos“, – sakė D.Dundulis.
Nemenka išlaidų išklotinė
A.Srėbalienės nuotr.
Praėjusiais metais „Norfos mažmenos“ išlaidos sudarė 190 mln. eurų, užpernai – 150 mln. eurų.
Pernai, kaip ir užpernai, bendroje išlaidų struktūroje daugiausia lėšų atiteko darbo užmokesčiui. 2024-aisiais tam buvo skirta 68,5 mln. eurų, pernai – 84,2 mln. eurų. Tai net 16 mln. eurų, arba 23 proc., daugiau.
„Sodros“ duomenimis, pernai „Norfos“ darbuotojų metinis atlyginimo vidurkis, neatskaičius mokesčių, sudarė apie 2100 eurų, o įmonėje vidutinis dirbančiųjų skaičius sukosi apie 3550.
„Į darbuotojo sąskaitą, atskaičius mokesčius, vidutiniškai pervedama apie 60 proc. jam apskaičiuoto darbo užmokesčio. Likusi dalis tenka mokesčiams. Taigi darbo vietos pernai gerokai pabrango, nes nuolat keldami atlyginimus sumokėjome ir gerokai daugiau mokesčių“, – paaiškino D.Dundulis.
Kita išlaidų dalis susijusi su parduotuvių eksploatacija. Pernai buvo atnaujinama nemažai „Norfos“ parduotuvių, todėl gerokai išaugo su jų priežiūra ir padidėjusiu nusidėvėjimu susijusios išlaidos. 2024 metais jos sudarė 10,5 mln. eurų, pernai – 16,5 mln. eurų. Iš jų pernai per 5 mln. eurų sudarė išlaidos parduotuvių remontui, dar apie 4,6 mln. eurų – nusidėvėjimui.
Pasak D.Dundulio, šiais metais išlaidos remontui taip pat bus didesnės, nes ir toliau bus atnaujinamos didžiosios „Norfos“ parduotuvės.
Praėjusiais metais kone dešimtadaliu – iki 9,1 mln. eurų padidėjo išlaidos elektrai, nors buvo sunaudotas kone toks pat elektros energijos kiekis kaip ir užpernai, vadinasi, elektra brango.
Pernai gerokai daugiau lėšų „Norfa“ skyrė ir reklamai. 2024-aisiais tam atseikėjo 3,6 mln. eurų, pernai – 8,2 mln. eurų.
Dar viena išlaidų dedamoji – nuoma. Padidėjus „Norfos“ parduotuvių plotui pernai jai teko skirti 3,5 mln. eurų, užpernai – apie 3 mln. eurų.
„Praėjusiais metais kone trečdaliu padidėjo išlaidos nuotekų tinklams – riebalų gaudyklėms valyti. Tam prireikė net 300 tūkst. eurų.
Šią paslaugą užsakydavome gerokai dažniau nei užpernai, nors ir tai ne visuomet padėjo išvengti tikrintojų skiriamų baudų už tai, kad į nuotekų tinklus patenka galimai didesnė, nei leidžiama, riebalų tarša.
Ko gero, plaudami indus gyventojai į kanalizaciją supila ne mažiau riebalų nei parduotuvės, bet dėl to problemų neįžvelgiama. Bet kokiu atveju tvarkingi vandens valymo įrenginiai visas nuotekas privalo sutvarkyti tinkamai“, – kalbėjo „Norfos“ vadovas.
Pasak D.Dundulio, nors tinklą sudaro net 161 „Norfos“ parduotuvė, jų patalpoms šildyti išleidžiama santykinai nedaug pinigų. Pernai parduotuvių plotai didėjo ir šilumos energijai prireikė 460 tūkst. eurų, 2024-aisiais – apie 400 tūkst. eurų.
„Net 90 proc. parduotuvių šildo šilumos siurbliai, kurie racionaliai naudoja elektros energiją. Taip pat parduotuvėms šildyti panaudojame jose veikiančių įvairių vėsinimo agregatų išskiriamą šilumą.
Akivaizdu, kad pritaikę naujausius technologinius sprendimus už šildymą mokame nebrangiai, tad tvarumu gerokai pranokstame visus savo konkurentus“, – teigė D.Dundulis.
Nuostolių pridaro ir vagys
Kiekviena mažmeninės prekybos įmonė neišvengia išlaidų, kurių reikia vagių padarytiems nuostoliams padengti, produktams utilizuoti, komunalinėms atliekoms ir kitokių.
Pasak D.Dundulio, praėjusiais metais apie 10,1 mln. eurų sudarė sąnaudos, kurias lėmė prekių vagystės, iššvaistymas, utilizavimas, patalpų valymas. Užpernai tam buvo išleista 9,4 mln. eurų.
„Skaitine išraiška šios bendros sąnaudos padidėjo, bet padidėjo ir pats „Norfos“ tinklas. Realiai užpernai jos sudarė 1,23 proc. apyvartos, o pernai – 1,08 proc.
Šioje statistikoje gendantiems maisto produktams utilizuoti skirta išlaidų dalis sudarė vos 0,5–0,6 proc. Tai kone perpus mažiau lėšų, nei utilizavimui skiria kiti mažmeninės prekybos tinklai, bent jau tie, kurią šią informaciją yra paviešinę“, – sakė D.Dundulis.
Išlaidų suvestinėje matoma ir solidi lėšų suma, skiriama įsigyti priemonėms, kurios reikalingos parduotuvėms aptarnauti ir prižiūrėti, pavyzdžiui, valymo ir plovimo priemonėms, šiukšlių maišams ir kitokioms.
Pernai, palyginti su 2024-aisiais, šios išlaidos augo beveik 18 proc. – iki 8 mln. eurų.
„Šių išlaidų didėjimui didžiausią įtaką padarė padidėję parduotuvių salių ir pagalbinių patalpų plotai. Įtakos tam turi ir didėjantys pirkėjų srautai, ir didėjanti apyvarta – švarai ir tvarkai palaikyti būtina pasitelkti daugiau įvairių priemonių.
Tačiau jei vertintume išlaidų santykį su išaugusia apyvarta, tai šias priemones pavyko panaudoti šiek tiek racionaliau“, – teigė „Norfos“ vadovas.
Pasak jo, nemažą išlaidų dalį sudaro ir mokesčiai už bankų paslaugas. Užpernai tam prireikė 1,82 mln. eurų, o pernai jos padidėjo kone trečdaliu – iki 2,4 mln. eurų. Tai liudija, kad gerokai padaugėjo pirkėjų, kurie už prekes kasose atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o bankų kortelėmis. Penktadaliu – iki 763 tūkst. eurų pernai paaugo išlaidos darbo drabužiams.
Už 1,4 mln. eurų (2024-aisiais – už 1,3 mln. eurų) buvo suteikta paramos besibaigiančio galiojimo maisto produktais. Jie išdalinti maždaug 20-iai organizacijų, kurios rūpinasi vargingiau gyvenančiais žmonėmis.
Pasak „Norfos“ vadovo, išvardintos išlaidos – anaiptol ne visos. Bet būtent jos yra finansuojamos iš prekių antkainio – lėšų skirtumo, susidarančio tarp įsigytų ir parduotų prekių kainos.