Užsienio žiniasklaida: šis karas turi didžiulę įtaką pasaulio ekonomikai Bijoma krizės, naftos kainos toliau kyla

Aiškinama, kad nors tiesioginis naftos indėlis į pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP) šiandien yra gerokai mažesnis nei prieš 50 metų, tam tikrų medžiagų tiekimo iš Persijos įlankos sutrikimas šiandien vis dar yra nepaprastai svarbus dėl dviejų priežasčių.

Pirma, pasak autorių, derėtų kalbėti ne tik apie naftą, tačiau ir apie trąšas, plastiką, kompozitines medžiagas, nes visa tai būtent ir prasideda nuo naftos ir dujų, išgaunamų iš po žemės gelmių. Ir niekur kitur, kaip aiškinama, planetoje nėra didesnių šių atsargų nei čia.

Antrasis punktas yra tas, kad didžioji dalis šių medžiagų turi palikti Persijos įlanką per vieną siaurą jūrų koridorių, vadinamą Hormūzo sąsiauriu. Kadangi šis sąsiauris ribojasi su Iranu, kyla rimtų klausimų, kaip lengvai ateityje bus galima apsirūpinti šiomis esminėmis žaliavomis.

Dujų kainos šoktelėjo ir po to, kai Saudo Arabija paskelbė laikinai uždaranti vieną didžiausių savo naftos įrenginių po dronų atakų. Aiškinta, kad tai yra didžiausias dujų terminalas planetoje, o Šiaurinis telkinys – didžiausias gamtinių dujų telkinys pasaulyje. 

Visa tai padeda paaiškinti, kodėl po šios žinios dujų kainos taip stipriai didėjo.

Didžioji dalis Kataro dujų keliavo į Aziją, tačiau artimiausiais metais daugelis šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, tikėjosi vis labiau remtis Kataru, kaip suskystintų gamtinių dujų tiekėju.

Teigiama, kad dabar virš šio tiekimo pakibo didžiulis klaustukas, nes neaišku, kada vėl bus pradėtas dujų eksportas.

Visgi daroma išvada, kad kuo ilgiau ši situacija tęsis, tuo didesnis bus poveikis Europai ir Jungtinei Karalystei.

Vos spėjus atsigauti po pastarųjų metų energijos kainų šoko išlieka nemenka tikimybė, kaip pabrėžiama, kad galime vėl įsivelti į dar vieną panašią krizę. 

Tęsiantis kariniams veiksmams Irane ir visame regione, egiptiečiai taip pat vis labiau nerimauja. 

Baiminamasi, kad pasekmės pirmiausia gali smogti jų kišenei, mat kiekviena eskalacija regione turi reikšmingų padarinių kainoms ir Egipto ekonomikai, o viskas vyksta tuo metu, kai Egipto ekonomika dar nėra visiškai atsigavusi po 2023 m. spalio 7 d. įvykių padarinių, kurie sutrikdė tiekimo grandines ir paveikė laivybos bei prekybos srautus.

Egipto spauda skelbia, kad ekspertai taip pat įspėja, kad bet koks galimas Hormūzo sąsiaurio uždarymas gali pakelti pasaulines energijos kainas ir sutrikdyti naftos srautus, kas turėtų tiesioginių pasekmių Sueco kanalui – vienam svarbiausių Egipto užsienio valiutos šaltinių.

Trečiadienį platformoje „X“  energetikos rinkos žvalgybos bendrovė „Kpler“ pranešė, kad naftos tanklaivių eismas Hormūzo sąsiauryje sumažėjo 90 proc. nuo JAV ir Izraelio atakų prieš Iraną pradžios. 

Irano kariškiai sakė visiškai sustabdę eismą šiuo vandens keliu, kuriuo gabenama penktadalis pasauliui tiekiamos naftos, tačiau „Kpler“ teigė, kad kai kas vis dėlto ryžtasi kelionei, skelbė ELTA.

„Skirtingai nei keliuose kituose laivų segmentuose, kur judėjimas iš esmės nutrauktas, kai kurie tanklaiviai vis dar keliauja sąsiauriu į rytus ir vakarus, o kai kurie reisai vykdomi išjungus AIS“, – teigė „Kpler“ vyriausiasis krovinių analitikas Mattas Wrightas, turėdamas omenyje jūrų eismo automatinio identifikavimo sistemą.

Nerimaujama ir dėl Egipto turizmo sektoriaus.

Šis 2025 m. rodė tvirtus rezultatus, priimdamas apie 19 mln. turistų – 21 proc. daugiau nei 2024 m. Tačiau „Irano karo“ situacija sukėlė nerimą dėl šio augimo išlaikymo, skelbė Alhurra.com.

Egipto „Gulf Bank“ narys ir bankininkystės ekspertas Mohamed Abdel Aal mano, kad Egipto rinkos laukia dvi galimos kryptys: ribotas stabilumas su periodiniu kintamumu arba plačiai išplitusi eskalacija, galinti spausti Egipto svarą dėl „karštųjų pinigų“ ištekėjimo į saugias valiutas. 

Jis pridūrė, kad „stiprios užsienio atsargos ir valiutos kurso lankstumas padeda sušvelninti šoką, tuo tarpu monetarinės politikos komitetui gali tekti didinti palūkanų normas, jei infliacija pablogės dėl didesnių laivybos ir kuro sąnaudų.“

Kaip skelbė ELTA, prasidėjus Irano karui, naftos kainos toliau kyla – trečiadienio ryto prekybos sesijoje gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina siekė 84,07 JAV dolerio už barelį ir buvo daugiau kaip 3 proc. didesnė, lyginant su antradienio vakarą stebėtu lygiu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimas, kad JAV karinis jūrų laivynas, prireikus, lydės tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį tik laikinai sustabdė kainų augimą.

Nuo tada, kai JAV ir Izraelis šeštadienį pradėjo atakuoti Iraną, „Brent“ rūšies nafta pabrango maždaug 16 proc. Antradienį kainos trumpam pasiekė 85,12 JAV dolerio, o tai yra didžiausias lygis nuo 2024 m. liepos mėnesio.

Antradienį D. Trumpas pažadėjo apsaugoti laivus, plaukiančius per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra itin svarbus pasaulinei energetikos išteklių prekybai.

„Prireikus, Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas kuo greičiau pradės lydėti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį“, – savo platformoje „Truth Social“ parašė jis ir kartu pridūrė, kad „nesvarbu, kas atsitiktų, Jungtinės Valstijos užtikrins laisvą energijos tiekimą pasauliui“.

D. Trumpas apie tai paskelbė po to, kai nuskambėjus Irano grasinimams atakuoti tanklaivius laivyba per šį sąsiaurį iš esmės sustojo.

Pasak „ING Bank“ analitikų, dar gali prireikti šiek tiek laiko, kol bus galima tikėtis tanklaivių lydėjimo per Hormūzo sąsiaurį, kadangi iš pradžių reikėtų sumažinti Irano smūgių pajėgumus.