D. Dundulis – atvirai apie pirkėjų srautus ir smarkiai per metus padidėjusią apyvartą

Šviežia žuvis ir šviežia mėsa. Tai dvi pagrindinės maisto prekės, kurių į „Norfą“ pirkti specialiai važiuoju ketvirtadieniais prieš darbą. Tuo metu pirkėjų dar nebūna gausu, o minėtos prekės jau būna sukrautos vitrinose. Pastebėjau, kad prieš savaitgalį ypač didelė būna šviežių žuvų pasiūla.

Be to, darbo dienomis – nuo parduotuvės atidarymo iki 10 valandos – kas savaitę keičiamoms prekių grupėms, atsiskaitant pateikus „Norfos“ nuolaidų kortelę, galioja „Praktiškų valandų“ nuolaida. Ta pati nuolaida galioja ir vakarais, po 20 valandos, tad arba pieno produktų, arba mėsos gaminių, arba bakalėjos bei kitokių prekių tuo metu galima įsigyti gerokai pigiau.

Tikėtina, kad daugybė žmonių, apsiperkančių „Norfoje“, tuo naudojasi ir į šio tinklo parduotuves važiuoja dėl lanksčios nuolaidų sistemos bei šviežių maisto produktų.

Šiuo metu bendrovei „Norfos mažmena“ Lietuvoje priklauso 161 parduotuvė. Pasak jos valdybos pirmininko bei logistikos įmonės „Rivona“ generalinio direktoriaus Dainiaus Dundulio, išankstiniais duomenimis, bendrovės „Norfos mažmena“ apyvarta per praėjusius metus, palyginti su 2024-aisiais, padidėjo apie 10,4 proc. ir pasiekė 956 mln. eurų. Užpernai ji sudarė 866 mln. eurų.

Kas nulėmė solidų augimą ypač konkurencingoje šalies mažmeninės prekybos rinkoje?

„Viena svarbiausių priežasčių – vis daugiau ir daugiau pirkėjų atranda „Norfą“. Bent kartą apsilankę kurioje nors iš mūsų tinklo parduotuvių jie vėl į ją sugrįžta, nes atranda patrauklių prekių.

Kad pirkėjų gausėja, liudija ir didėjantis „Norfos“ nuolaidų kortelių skaičius ir naudojimasis jomis.

Šios kortelės, atsižvelgiant į per metus išleistą sumą ir apsipirkimo parduotuvėse laiką, perkamas prekes bei pirkinių sumą, kiekvienam pirkinių krepšeliui suteikia 10 proc. ar dar didesnes nuolaidas.

Taip pat regime, kad pirkinių krepšeliai pilnėja, – įsigyjama daugiau aukštesnės kokybės maisto bei pramoninių prekių“, – apyvartos augimo priežastis analizavo „Norfos“ vadovas.

Pasak jo, apsipirkti „Norfoje“ žmones skatina ir tai, kad pernai, kaip ir užpernai, ištisus metus kone visų būtiniausių maisto produktų vidutinės kainos, palyginti su kitais tinklais, čia buvo mažiausios.

Valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro kas savaitę atliekami būtinųjų maisto produktų kainų tyrimai rodo, kad „Norfos“ tinklo parduotuvėse iš tiriamų 19 maisto produktų kategorijų bent 15-os kainos visuomet esti mažesnės nei kitų keturių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse.

Tačiau, pasak D.Dundulio, maža ar apskritai mažiausia iš visų tinklų maisto prekių kaina nebūtinai yra svarbiausias veiksnys, skatinantis žmones apsipirkti būtent „Norfoje“.

„Mūsų tinklo parduotuvės pirkėjams tapo maisto šviežumo simboliu. Tikėtina, kad esame šviežiausių produktų pasiūlos lyderiai Lietuvoje, – teigė D.Dundulis. – Tokį pirkėjų įvertinimą pelnėme ne per vienus metus, bet daugiau kaip dešimtmetį dirbdami tikslingai ir kryptingai.“

Pasak „Norfos mažmenos“ vadovo, teigiamą įtaką tam padarė ir maždaug prieš porą metų pradėtos pirmadieninės išpardavimo akcijos.

Kasoje pateikus „Norfos“ nuolaidų kortelę pirmadieniais nuo pat ryto 50 proc. nuolaida taikoma tortams ir plokštainiams, o nuo 17 valandos – sveriamai rūkytai ir šviežiai žuviai ant ledo bei šviežiems vaisiams ir daržovėms.

„Pirmadieniais į mūsų tinklo parduotuves plūsta pirkėjai, kurie nori įsigyti perpus pigesnių maisto produktų, o nuo antradienio gausėja pačių šviežiausių maisto prekių norinčių įsigyti žmonių. Mat po pirmadienio išpardavimų ištuštėjusias lentynas kitos dienos rytą užpildo ką tik į parduotuves atvežta produkcija“, – priminė D.Dundulis.

Kad šios akcijos pirkėjams patinka, įrodo ir skaičiai – minėtų prekių grupių produkcijos pardavimas per metus šoktelėjo maždaug trečdaliu.

Norint patenkinti augantį šviežių gaminių poreikį, renovuojamose ir naujai statomose „Norfos“ parduotuvėse gerokai daugiau įrengiama šaltųjų vitrinų, daugiau vietos skiriama ir šviežios mėsos skyriams bei mėsos išpjaustymo patalpoms.

Visa tai svarbu, nes švieži maisto produktai sudaro apie 60 proc. visos „Norfos“ apyvartos.

„Nė vieno kito mažmeninės prekybos tinklo didžiosiose parduotuvėse nėra tiek daug vitrinų kaip pas mus. Jose pirkėjams siūlome ypač daug įvairių gaminių iš šviežios mėsos – kulinarijos patiekalų asortimentą, – teigė „Norfos“ vadovas. – Pastaruoju metu kiti prekybos tinklai tokių vitrinų skaičių mažina, o mes didiname, nes mūsų pirkėjai nori patys išsirinkti gaminius, kuriuos ten pat pardavėjai jiems ir pasveria.

Apskritai mes daug vietos skiriame gausiam šviežių produktų asortimentui, o dalis konkurentų savo parduotuves labiau pritaiko bakalėjos prekėms.

Tokį jų pasirinkimą galima suprasti, nes išlaikyti vitrinas-šaldytuvus ir aptarnauti pirkėjus yra gerokai brangiau nei į savitarnos lentynas sukrauti supakuotas prekes.“

Daugybę metų „Norfos“ parduotuves pirkėjai ypač vertina dėl didelės šviežios mėsos pasiūlos. Ir pagrįstai. Pavyzdžiui, į 130 didesnių „Norfos“ parduotuvių šešis kartus per savaitę tiesiai iš modernios skerdyklos yra atvežamos kiaulių puselės, kurios išpjaustomos ten pat – mėsos skyriuose esančiose specialiose patalpose.

Tad pirkėjai vitrinose gali išsirinkti šviežią mėsą, kuri jiems pateikiama trumpiau nei per parą.

„Šiemet tęsime tai, ką pradėjome pernai, – parduotuvėse didinsime jautienos brandinimo spintų skaičių ir joms skirtus plotus, nes didėja jose 28 paras brandinamos jautienos poreikis.

Šią mėsą gurmaniškus patiekalus mėgstantys pirkėjai renkasi vis dažniau ir praėjusiais metais kai kuriose parduotuvėse jos kartais pritrūkdavo.

Brandinti jautieną pradėjome prieš penkerius metus ir per tą laiką pirkėjai jau įprato, kad aukščiausios kokybės mėsinių galvijų jautienos „Norfos“ parduotuvėse jie gali nusipirkti visuomet“, – kalbėjo D.Dundulis.

„Pastebėjome: gerokai padaugėja pirkėjų tose parduotuvėse, kurias rekonstruojame – atnaujiname iš esmės ir padidiname jų formatą bent iki XXL dydžio.

Į modernias parduotuves, kuriose būna didesnis prekių asortimentas, užsuka kur kas daugiau pirkėjų. Jie renkasi prabangesnius produktus, o ir jų prekių krepšeliai esti gerokai pilnesni už vidutinius.

Akivaizdu, kad pirkėjams patinka lankytis atnaujintose, šiuolaikiškai įrengtose parduotuvėse. Jos yra estetiškos, gražios, jose patogu apsipirkti. Jos žmonėms patrauklios ir dėl tam tikro statuso, nes šiose parduotuvėse siūloma kur kas daugiau prabangesnių, kokybiškiausių prekių.

Atnaujintose ir padidintose parduotuvėse apyvarta auga gerokai labiau nei mažesnėse. Todėl, jei tik yra galimybė, renovuodami parduotuves jas siekiame padidinti tiek, kiek tik įmanoma, o naujas statome tik didelio formato, pavyzdžiui, „Hyper“ ar XXL formato parduotuvės mėnesio apyvarta prilygsta dešimties mažųjų parduotuvių apyvartai“, – paaiškino D.Dundulis.

Šiuo metu „Norfos“ tinkle iš 161 parduotuvės virš 40 yra didžiausio formato – „Hyper“ arba XXL.

Kovą planuojama atidaryti „Hyper Norfą“ Kaune, po kelių mėnesių – „Hyper Norfą“ Panevėžyje, o Radviliškyje XL formato parduotuvė šiuo metu perstatoma į XXL.

„Tinklą pamažu plėsime. Jau gavome statybos leidimą naujai parduotuvei Vilniaus priemiestyje. Ketverius metus laukiame statybos leidimo Skuode. Jeigu jį gausime netrukus, parduotuves pastatysime dar šiemet.

Deja, dažnai statybos leidimų tenka laukti metų metus, kai kurių teko laukti daugiau nei penkiolika metų, – užsiminė „Norfos“ vadovas. – Atrodytų, kad tam tikros valstybės institucijos specialiai kenkia šaliai stabdydamos verslo plėtrą ir neleisdamos jam veikti, nes valstybės biudžetas irgi negauna mokesčių.

Jei leidimus gautume gerokai greičiau, „Norfos“ tinklą plėstume sparčiau.“

Pasak D.Dundulio, šiemet „Norfos“ tinkle bus diegiama nemažai technologinių naujovių.

„Šiuo metu „Norfos“ parduotuvėse prekybos sales valo jau trylika visiškai autonominių robotų, kuriems nereikia žmogaus priežiūros: jie patys išsivalo ir pasipildo talpyklas valymo priemonėmis.

Tokių robotų įsigysime dar daugiau. Jų reikia, kad mažiau rankų darbo liktų parduotuvių darbuotojams.

Įdiegsime ir sprendimą, kuris parduotuvėse palengvins prekių krovimą ir paspartins patį procesą“, – technologijų diegimo planais dalinosi D.Dundulis.

Pasak jo, mėsos išpjaustymo skyriai parduotuvėse ir toliau bus aprūpinami modernia, našia pjaustymo, malimo, dešrelių kimšimo įranga.

Taip pat planuojama parduotuvėms daugiau parūpinti konvekcinių krosnių ir kartu padidinti jose kepamų produktų asortimentą.

Planuojama daugiau sumontuoti ir skardų plovimo įrangos. Atrodytų, kad tai – smulkmena, bet ji palengvina darbuotojų darbą, sumažina suvartojamo vandens kiekį ir padidina darbo našumą.

„Taip pat daugės ir savitarnos kasų.

Pirkėjai vis noriau jomis naudojasi, o mums tai padeda įveikti ir darbuotojų stygiaus iššūkius – nereikia didinti darbuotojų skaičiaus, nes kasininkai gali imtis kitų darbų. Tokiu būdu didėja ir darbo našumas, ir yra galimybė atlyginimus pakelti“, – paaiškino D.Dundulis.

Pernai, padidėjus darbo našumui, atlyginimų fondas paaugo 15,7 mln. eurų, arba 23 proc.: 2024-aisiais darbo užmokesčiui su mokesčiais buvo skirta 68,5 mln. eurų, pernai – 84,2 mln. eurų.

„Norfos mažmenos“ apyvarta, išankstiniais duomenimis, pernai sudarė 956 mln. eurų, o išlaidos – 190 mln. eurų, arba 40 mln. eurų daugiau nei 2024-aisiais. Šiame išlaidų augime didžiausią santykinę dalį sudarė būtent kone 16 mln. eurų padidėjęs atlyginimų fondas.

Pasak D.Dundulio, nors sausio ir vasario apyvarta nuteikia pozityviai, kol kas per anksti prognozuoti šių metų „Norfos mažmenos“ pardavimo pajamas. Nebent, vertinant pastarųjų penkerių metų jų dinamiką, galima tikėtis, kad apyvarta perkops simbolinį 1 mlrd. eurų.

„Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet prekybą stimuliuos pinigai, kuriuos gyventojai pasiims iš antrosios pakopos pensijų fondų. Tai galbūt sudarys sąlygas ir „Norfos“ tinklo apyvartai viršyti milijardą eurų.

Tačiau kone per 30 veiklos metų yra buvę, kad „Norfos mažmenos“ metinė apyvarta ne tik augo, bet ir mažėjo“, – santūriai augimo galimybes vertino D.Dundulis.