„Baltijos šalyse saugumo, energetikos ir ekonomikos atsparumo sprendimai priimami realios įtampos sąlygomis – be prabangos mėgautis ilgais svarstymais ir jaučiant aiškią atsakomybę už šių sprendimų rezultatą. Jie iškart testuojami praktikoje, todėl būtent čia atsiskleidžia valstybės ir visuomenės gebėjimas atlaikyti spaudimą, užtikrinti finansinį stabilumą ir išsaugoti pasitikėjimą net nuolatinių saugumo iššūkių sąlygomis“, – pranešime cituojamas LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Anot LB, investuotojų pasitikėjimą regionu lemia reguliacinis stabilumas, sprendimų priėmimo greitis ir buvimas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje.
„Privatus kapitalas neišvengiamai susiduria su rizika kiekviename projekte. Investuotojai rizikos nebijo, tačiau vengia neapibrėžtumo ir neaiškumo. Todėl valstybės vaidmuo, strateginis nuoseklumas ir prognozuojamumas tebėra esminiai pasitikėjimo veiksniai“, – teigia LB vadovas.
Susiję straipsniai
Kaip praneša LB, nuo 2019 m. investicijos Lietuvoje išaugo 40 proc. – tai vienas geriausių rezultatų Europos Sąjungoje.
Nuo 2022 m. investicijų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis siekia apie 23 proc. ir yra artimas istorinėms aukštumoms.
2022–2025 m. tiesioginės užsienio investicijos sudarė vidutiniškai apie 4 proc. BVP – beveik dvigubai daugiau nei prieš pandemiją.
Anot LB, daug investicijų tenka Lietuvoje jau veikiančioms įmonėms, plečiančioms savo veiklą, o tai rodo ilgalaikį pasitikėjimą.
Nuo 2022 m. Lietuva pritraukė daugiau nei 190 naujų investuotojų ir, nors naujų projektų tempas lėtėja dėl geopolitinės aplinkos, ekonomika transformuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės modelį, o tai reiškia didesnius, ilgiau brandinamus, bet tvaresnius ir didesnę ilgalaikę grąžą generuojančius projektus.