Naftos kainų šuolis fiksuotas po pirmadienio staigaus jų kritimo po to, kai Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas pareiškė, kad prireikus būtų galima panaudoti daugiau atsargų.
Tuo metu dauguma akcijų tęsė pirmadienio kilimo tendenciją, pakilus susidomėjimui technologijų bendrovių akcijomis po „Nvidia“ pranešimo apie iki 2027 m. pabaigos planuojamas uždirbti mažiausiai 1 trilijono JAV dolerių pajamas.
Investuotojai taip pat laukia daugybės centrinių bankų sprendimų šią savaitę. Analitikų teigimu, siekiant kompensuoti galimą infliacijos šuolį dėl naftos kainų kilimo, galima laukti palūkanų normų didinimo atnaujinimo.
Susiję straipsniai
Australija antradienį pranešė dėl „staigiai išaugusių kuro kainų“ padidinusi skolinimosi išlaidas.
Savaitgalį D. Trumpas paragino sąjungininkus Europoje ir kitur padėti atidaryti Hormūzo sąsiaurį, kurį Islamo Respublika faktiškai uždarė, tikindamas, kad šio vandens kelio saugumo užtikrinimas „visada turėjęs būti komandinis darbas, o dabar taip ir bus“.
Tačiau sąjungininkai pirmadienį ant JAV prezidento vilčių šliūkštelėjo šalto vandens: Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad karas, įsiplieskęs po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, „nėra NATO reikalas“; Didžioji Britanija, Ispanija, Lenkija, Graikija ir Švedija nuo šių D. Trumpo raginimų irgi atsiribojo.
Australija ir Japonija taip pat nusprendė neprisidėti.
JAV prezidentas sekmadienį laikraščiui „The Financial Times“ sakė, kad jeigu sąjungininkai atsisakytų padėti, NATO laktų „labai bloga“ ateitis, o pirmadienį pranešė dėl šio klausimo paprašęs „maždaug mėnesiui“ atidėti susitikimą su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
Rinkoms nematant jokių ženklų, kad krizė greitai baigsis, šoktelėjo abiejų pagrindinių naftos rūšių kainos. „West Texas Intermediate“ ir „Brent“ kainos pakilo daugiau 5 proc. virš 100 JAV dolerių už barelį, po to truputį sumažėjo.
Jos buvo nukritusios pirmadienį, kai TEA vadovas Fatihas Birolas nurodė, kad šalys narės „jei to prireiktų“, galėtų atverti daugiau strateginių naftos rezervų, nors praėjusią savaitę jau buvo susitarusios dėl rekordinio 400 mln. barelių naftos pateikimo rinkai.
Akcijų kainos toliau kilo
Prekiautojus taip pat nudžiugino laivų stebėjimo tarnybos „Marine Traffic“ naujienos, kad Pakistano naftos tanklaivis tapo pirmuoju ne Irano tanklaiviu, praplaukusiu Hormūzo sąsiaurį su įjungta automatine atsakiklio sistema.
Tačiau atakos prieš naftos objektus Artimuosiuose Rytuose nesiliovė. Kataras pranešė perėmęs raketas, nors antradienį Dohoje buvo girdimi sprogimai, o į tanklaivį prie Omano krantų pataikė „nežinomas sviedinys“.
Tuo metu Izraelis pranešė surengęs „plačią smūgių bangą“ Teherane ir atakas prieš grupuotę „Hezbollah“ Libano sostinėje Beirute.
Pirmadienį dronais smogta pagrindiniams naftos telkiniams Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Irake, o antradienio rytą dronų ir raketų ataka buvo nukreipta prieš JAV ambasadą Bagdade, teigė saugumo pareigūnas.
Naftos kainų šuolis toliau nedarė įtakos akcijų kainoms. Azijos vertybinių popierių biržose akcijų kainos kilo, skatinamos „Nvidia“ pareiškimų apie planuojamas pajamas, leidusių investuotojams šiek tiek atsikvėpti nuo įvykių Artimuosiuose Rytuose.
Augimo sparta išsiskyrė Seulas, kurio indeksas nuo metų pradžios iki karo pradžios šoktelėjo apie 50 procentų: ten fiksuotas daugiau nei vieno procento kilimas. Panašus kilimas fiksuotas ir Taipėjuje, į kurio vertybinių popierių biržos sąrašą yra įtraukta mikroschemų milžinė „TSMC“.
Taip pat smarkiai kilo akcijų kainos Honkonge, Sidnėjuje, Singapūre, Mumbajuje, Bankoke, Džakartoje ir Maniloje, o Tokijuje ir Šanchajuje – smuktelėjo.
Biržų atidarymo metu Londone fiksuotas kilimas, o Paryžiuje ir Frankfurte – smuktelėjimas.
Visi trys pagrindiniai Volstrito indeksai užbaigė dieną gerokai aukštesnėmis kainomis, nei pradėjo.