Jos teigimu, dėl iškastinio kuro Europa visiškai priklausoma nuo brangaus ir nepastovaus importo, o tai žemyną pastato į strategiškai silpnesnę poziciją prieš kitus regionus. „Dabartinė Artimųjų Rytų krizė ryškiai primena apie tai, kokį pažeidžiamumą ji sukuria“, – pridūrė ji. Tad, ar reikia tikėtis, kad Europa atsigręš vėl į branduolinę energetiką?
Kad atsisakyti branduolinės energetikos buvo klaida, Žinių radijuje EK pirmininkės mintims antrino ir buvę energetikos ir aplinkos ministrai. Kad galima ją „dėti ant stalo“ sakė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Visi jie pabrėžė panašias, bet tuo pačiu – skirtingas priežastis.
Štai Seimo liberalas Simonas Gentvilas pabrėžia, kad vienintelis laimėtojas, Europos Sąjungai nusisukus nuo branduolinės energetikos – Rusijos milžinė „Gazprom“.
Susiję straipsniai
„Akivaizdu, kad, ypač Vokietija, po Fukušimos, kai uždarė 13 reaktorių, Vokietija iš karto pasirašė kontraktus su Rusija dėl „NordStream‘ų“ tiesimo per Baltijos jūrą. Tai yra duomenų dabar kylančių iš užkulisių, kad žaliųjų organizacijas Europoje, kurios kovojo prieš atominę energetiką, rėmė Rusijos „Gazprom“ fondai. Nes laimėtojas iš Europos, ypač Vokietijos, atominės energetikos uždarymo yra vienintelis – tai yra „Gazprom“.
Nes Vokietija neinvestavo į atsinaujinančią energetiką taip, kaip turėjo. Beje, ir Lietuva, uždariusi Ignalinos atominę elektrinę, neinvestavo į atsinaujinančią energetiką taip, kaip reikėjo investuoti, o liko priklausoma nuo importinės elektros. Tik dabar – šiemet ir kitąmet mes jau turėsime tikrai pakankamai savo elektros. Tą reikėjo daryti žymiai anksčiau. Tai atominė energetika – ji turi savo didelių didelių minusų, bet reikia suprasti, kad ji buvo pakeista į žymiai taršesnį ir agresyvesnį rusišką dujų tiekimą“, – kalbėjo buvęs aplinkos ministras.
Buvusio energetikos ministro, konservatoriaus Dainiaus Kreivio teigimu, tai, kad Vokietija atsisakė branduolinės energetikos, buvo ir geopolitinė klaida dėl išaugusios priklausomybės nuo rusiškų dujų, ir ekonominė – skaudžiai palietusi visos Europos konkurencingumą bei lėmusi tai, kad visi už elektrą mokėjo daugiau, įskaitant Lietuvą.
Paklaustas, ar įsivaizduotų dabar ES atsigręžimą į branduolinę energetiką – kad šalys narės pultų statytis naujus reaktorius, ar ta pati Vokietija iš naujo pajungtų jau esamus, jis to neatmetė.
„Teko nemažai diskutuoti, dar būnant ministru, Energetikos taryboje šituo klausimu. Jau tuo metu ES buvo suskilusi į du blokus: vienas – probranduolinis, kitas – priešbranduolinis.
Deja, Vokietija vadovavo tam priešbranduoliniam blokui. Bet šiai dienai matome, kad padėtis iš esmės keičiasi. Atsiranda maži branduoliniai reaktoriai, kurie iš esmės sprendžia saugumo problemą.
Ir jeigu šiai dienai mes Europoje gaminamės apie 23 proc. elektros iš branduolinės energetikos, 44 proc. iš atsinaujinančios – tai ateityje, augant elektros energijos poreikiui, manau, kad tas kiekis branduolinių reaktorių, ypač, mažų branduolinių reaktorių, neišvengiamai Europoje didės. Šiai dienai dar nematome to bumo, nes technologijos tik dabar pradedamos patvirtinti“, – Žinių radijo laidai „Gyvenu Europoje“ sakė D. Kreivys.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas apskritai atkreipė dėmesį, kad antrą kartą per ketverius metus ES susiduria su energetikos krize – iš pradžių – Rusijai užpuolus Ukrainą, dabar – Izraeliui ir JAV kovojant su Iranu. Ir, jo teigimu, tai rodo, kad pamokos nėra išmoktos
„Pirmiausia pasakysiu, kad ES parodė, kad mes – čia kalbu apie ES – nesugebame padaryti taip, kad energetikos krizės mūsų nepaveiktų. Nes mes dabar nuo 2022-ųjų metų jau turime antrą kartą, antrą krizę energetikos sektoriuje. Akivaizdu, kad reikia, matyt, tas pamokas dar geriau išmokti ir reikia dar vienos krizės, kad ES atsibustų ir imtųsi kažkokių veiksmų“, – pabrėžė A. Izgorodinas.
Ekonomisto vertinimu, ant stalo Europoje, kalbant apie ilgalaikius sprendimus, gali būti ir branduolinė, ir atsinaujinanti energetika.
„Mano supratimu taip, branduolinė energetika gali būti padėta ant stalo, tuo labiau, kad Vokietijos pramonei tikrai labai reikia pigesnės energetikos ir konkurencingumo, o tikimybė, kad Europa sugrįš prie rusiškos energetikos, yra labai maža.
Bet atitinkamai, tai reiškia, kad turime turėti ant stalo kažkokią rimtą alternatyvą. Pigią alternatyvą. Matyt, kad atsinaujinanti energetika taip pat lieka ant stalo – ją reikėtų toliau vystyti ir nepamiršti, bet, matyt, kad branduolinė energetika tikrai yra irgi variantas“, – reziumavo „Citadele“ ekonomistas.