Anot jo, šiuo metu yra daug inicijuojami įstatymų pakeitimai, kurie paskatintų vietinio šį kurą naudojančių transporto priemonių parko atsiradimą.
„Čia yra labiau didelių verslų sektorius ir, man atrodo, jis jau yra dabar užsipildęs. Su gamyba mes galbūt ją dar ir padidinsime.
Su ja problemų nėra, ji yra veikianti ir sėkmingai parduodama. Problema, kad ji parsiduoda į kitas šalis, kur yra išvystytas dujinis transportas. Lietuvoje dujinio transporto nėra, nes paramos ten neteisingai sukonstruotos“, – vasarį įrašytame interviu portalui „Verslo žinios“ teigė J. Polujanskas.
Susiję straipsniai
„Šiai dienai mūsų gaminamas, tiek kitų mūsų sektoriaus kolegų (...) gaminamas biometanas, visas sektorius daugiausia eksportuoja biometaną į tokias šalis kaip Vokietija, UK, Nyderlandai. (...) Todėl, kad nėra vietinio vartojimo. (...) Tam, kad biometaną suvartotume Lietuvoje, mums reikia daugiau dujinio transporto. Čia yra problema, kad visa transporto idėja buvo nukrypusi į elektrifikaciją“, – aiškino verslininkas.
Jo teigimu, biometanas šalyje galėtų būti naudojamas sunkiajam transportui – tiek keleiviniam, tiek komerciniam.
Įmonės vadovo teigimu, šiuo metu yra svarstomos įvairios teisinės iniciatyvos, galėsiančios paskatinti biometano transporto parko plėtrą.
Kartu, anot jo, svarstomos lengvatos biometano transportui sunkiasvorio transporto atstuminėje kelių rinkliavos sistemoje, vadinamajame e-tollinge.
„Dabar Vyriausybė irgi svarsto e-tollingo principą, kad sunkusis transportas turės mokėti už pravažiuotą kilometrą. Tai biometano varomiems automobiliams bus taikoma 40 proc. nuolaida nuo to e-tollingo. Biometanui akcizas nėra taikomas. Ir dar yra daug įvairių teisinių iniciatyvų, kurios šiuo metu bus registruojamos Seime tam, kad paskatintų tą vietinio parko atsiradimą“, – aiškino „Kuranos“ vadovas.
Vis tik J. Polujanskas pažymėjo, kad verslo sektoriui svarbu biometanu varomo sunkiasvorio transporto teikiama ekonominė nauda, todėl tikimasi, jog pirmiausia pavyzdį rodys Vyriausybė, įtraukdama jį į šalies infrastruktūrą.
„Tikimės, kad Vyriausybė pati irgi pradės rodyti pavyzdį, pavyzdžiui, prikdama sau autobusus, kur reikia regioniniuose miestuose vežioti žmones autobusais. Nepirkite dyzelinių, pirkite dujinius, rodykite pavyzdį verslui – tada atsiras daugiau autobusų, daugiau užpylimo infrastruktūros ir viskas taip vyks“, – pridūrė jis.
Pasvalio rajone „Tube Green“ ir „Kuranos“ biometano gamykla veiklą pradėjo vykdyti 2023 m. Tada skelbta, jog ji per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh), o projekto investicijų suma siekia 15 mln. eurų – dalis investicijų finansuota Klimato kaitos programos lėšomis.
Kaip skelbia „Verslo žinios“, įmonės Pasvalyje kartu vysto ir naują 17 mln. eurų biometano gamyklą, kurią žadama užbaigti netrukus.
Be to, skelbiama, jog „Kurana“ planuoja kovą paleisti 18 mln. eurų vertės naują antros kartos etanolio gamyklos projektą. Antros kartos biodegalai gaminami iš biologinių atliekų, pirmos kartos – tiesiogiai iš maistinių žemės ūkio kultūrų.