Tai gali turėti labai nemalonių pasekmių Lietuvai: ekonomistas įspėja – turime puikų infliacijos laužą

„Luminor“ banko ekonomistai savo naujausioje apžvalgoje teigia, kad, nepaisant nestabilios geopolitinės padėties ir sparčiai besisukančios įvairiausių dirgiklių karuselės, pasaulio ekonomika išlieka stebėtinai atspari, todėl ir pastarųjų savaičių naftos ir dujų kainų krizė gali turėti ribotą poveikį makroekonominiams procesams, jei konfliktas neužsitęs.

Tiesa, kai kurios šalys ir be globalių konfliktų pagalbos sugebėjo užsikurti savo ūkiuose kainų augimo laužus – šių šalių ekonomikoms papildomas naftos kainų lašas gali turėti labai nemalonių pasekmių. Lietuva yra viena iš tokių valstybių.

Augantis vidaus vartojimas, antrosios pensijų pakopos pinigai ir rekordinės ES lėšos šiemet Lietuvos ekonomiką užkaitins iki raudonumo, o šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,6 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva ryškiai lenks Latviją (2,5 proc.) ir Estiją (2 proc.), tačiau jau kitąmet augimas lėtės (BVP teaugs 2,4 proc.), o 2028 metais linksmybės baigsis – Lietuvos BVP pasistiebs vos 1,2 proc. Infliacija šiais metais Lietuvoje šoktels iki 5,0 proc., o 2027–2028 metais nuosaikiai mažės.

„Nieko keisto – anksčiau įvertinti neigiami faktoriai niekur nedingo, o naujų vis atsiranda, todėl nereikėtų stebėtis, kad lėtėjimas bus spartesnis nei tikėjomės. Šiemet Lietuvoje formuojasi tobulas vidaus vartojimo burbulas, kurį pučia teigiami vartotojų lūkesčiai, įsiliesiantys milijardai iš antros pensijų pakopos, rekordinė 3,7 milijardo eurų ES finansinė parama ir 4,8 mlrd. eurų krašto apsaugai.

Pridėkime naujienas iš naftos, dujų ir trąšų rinkų ir turime puikų infliacijos laužą artėjančioms Joninėms. Tik nereikia tikėtis, kad pavyks jį peršokti – nudegsime visi“, – sako „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Luminor“ ekspertai padidino šių metų infliacijos prognozę iki 5,0 proc., tačiau šis rodiklis gali būti dar didesnis, jei pasaulinis naftos ir gamtinių dujų kainų šuolis užsitęstų. Paslaugų ir maisto kainų augimas turėtų išlikti panašus kaip ir šiais metais, tačiau gerokai išaugs energetinių prekių – ypač degalų ir šildymo – kainos, kurios kilstelės bendrą infliaciją iki 5 proc. ribos. (pernai energetinių prekių kainos praktiškai neaugo).

„Reikia pripažinti, kad šiuo metu Lietuvos ekonomika yra gerokai atsparesnė energetikos kainų šokui nei anksčiau. Tam pasitarnauja ir diversifikuota gamyba iš atsinaujinančios energijos šaltinių, ir gerokai sumažėjęs dujų vartojimas šildant miestus, tačiau šiemet papildomą postūmį energijos kainoms suteikia sumažintas PVM tarifas centriniam šildymui bei didesni degalų akcizai, todėl poveikis bendrai infliacijai bus didesnis nei galėtų būti.

Ieškant pozityvo – kone 2 eurus kainuojantis dyzelino litras vartotojus gali paskatinti rinktis elektrines arba hibridines transporto priemones“, – pažymėjo Ž. Mauricas.

Dar vienas infliacijos šuolis Lietuvą gali paversti viena brangiausių valstybių regione. Maža to, brangstant kasdienio vartojimo prekėms didėja spaudimas didinti darbo užmokestį, kuris pastaraisiais metais augo gerokai sparčiau nei darbo našumas. Šiemet „Luminor“ prognozuoja 8 proc. darbo užmokesčio didėjimą, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje algos augs, atitinkamai, 6,5 ir 5 proc.

„Vidaus vartojimo burbulas ir nepalanki situacija Lietuvos eksporto rinkose didina jau kuris laikas stebimą disbalansą, kuomet mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje auga maždaug 10 proc. per metus, tuo tarpu apdirbamosios pramonės produkcijos gamybos augimas praktiškai sustojo. Turėjome gana ilgą laikotarpį, per kurį šalies ekonomikos augimą užtikrino ir vidaus vartojimo, ir prekių bei paslaugų eksporto apimčių didėjimas.

Šiuo metu balanso nebeliko – galima sakyti, kad vienas Lietuvos ekonomikos šonas šyla, kitas – šąla. Neigiamą poveikį puikiai iliustruoja lietuviškos kilmės prekių eksporto ir vidaus prekybos palyginimas – skaičiuojant nuo 2019 metų, vidaus prekybos apimtys šiuo metu yra 90 proc. didesnės, o tuo tarpu lietuviškos kilmės eksporto apimtys per tą patį laikotarpį išaugo vos 40 procentų“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Jis priduria, kad dar vieno burbulo formavimąsi galima stebėti nekilnojamojo turto rinkoje, kurioje būsto kainos, po trumpo stabilizacijos laikotarpio 2023 metais, šiemet turėtų didėti 10–12 proc. Tačiau tai nė kiek nesustabdo paklausos – nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje išduodamų būsto paskolų suma gerokai lenkia Latviją ir Estiją. Šiuo metu Lietuvoje per mėnesį būsto paskolų išduodama už maždaug 300 mln. eurų, tuo tarpu Latvijoje – 100, o Estijoje – 200 mln. eurų.

Skamba kiek makabriškai, tačiau kainų augimas trumpuoju laikotarpiu bus naudingas valstybės biudžetui, kuris pasipildys ne tik didesniais akcizais – brangstant prekėms auga ir PVM surinkimas, todėl aukšta infliacija ir sparčiai augantis vidaus vartojimas skamba kaip gera naujiena Vyriausybei.

Deja, tai yra trumpo galiojimo naujiena. Nepaisant smarkiai išaugusių išlaidų, valdžios sektoriaus balansą šiemet dar pavyks išlaikyti padoraus 2 proc. deficito ribose. Tačiau jau 2027 metais skylė padidės iki 3 proc., o 2028 metais biudžeto deficitas turėtų padidėti iki grėsmingos 5 proc. ribos.

„Projektuojant dar ilgesniu laikotarpiu vis labiau ryškės demografijos krizės kontūrai. Neseniai daug šurmulio sukėlė praėjusių metų gimstamumo statistika ir faktas, kad šiuo metu Lietuvoje suminis gimstamumo rodiklis siekia vos 1 vaiką šeimoje – prieš 10 metų šis rodiklis buvo 1,6. Akivaizdu, kad pasiekėme kritinę ribą, todėl valstybei privalu imtis priemonių situacijai stabilizuoti ir keisti.

Mano siūlymas – bent du kartus padidinti vaiko priežiūros atostogų išmokas, nes šiuo metu nustatyti išmokų dydžiai neatlieka visaverčio socialinio draudimo funkcijos, tad dalis gyventojų nesiryžta turėti vaikų baimindamiesi ne tik gerokai išaugsiančių išlaidų, bet ir reikšmingai sumažėsiančių pajamų. Reikšmingas finansavimo vaikus auginančioms šeimoms didinimas galėtų gerokai pagerinti gimstamumo rodiklius Lietuvoje.

Tą iliustruoja ir 2008–2010 metais taikyta dosni vaiko priežiūros atostogų politika, kurios dėka net ir ekonominės krizės akivaizdoje gimstamumo rodikliai Lietuvoje pagerėjo. Esant tokiam žemam gimstamumo lygiui, valstybei privalu nedelsiant imtis veiksmų, nes jei nieko nesiimsime šiandien – ilguoju laikotarpiu kaip reikiant prisivirsime košės“, – pažymėjo ekonomistas.

Donaldo Trumpo administracijos pažadai iškart nuvesti JAV ekonomiką į Aukso amžių kol kas nevirto realybe – JAV ūkis pernai augo 2,1 proc., lėčiausiai per 5 pastaruosius metus. Tačiau chaotiška valdžios vykdoma politika nesukėlė ir krizės – Amerikos ūkis panašiu tempu turėtų judėti ir artimiausiais metais.

„Dar įdomiau, kad ir likęs pasaulis pasirodė esąs gerokai atsparesnis geopolitinėms audroms ir supervalstybės kaprizams nei buvo manyta. Pernai didžiosios pasaulio ekonomikos augo vidutiniškai 3,3 procento, tokio pat rezultato tikimės ir šiemet. Galinga atsvara pesimizmui tapo JAV akcijų rinka, varoma teigiamų besikeičiančios JAV įtakos energijos rinkose ir DI revoliucijos lūkesčių.

Sėkmingiausių JAV biržos įmonių vertė siekia ir viršija didelių valstybių BVP, todėl JAV rinkoje esančio kapitalo ir ten formuojamų lūkesčių įtaką visam pasaulio ūkiui pervertinti būtų sunku. Kita vertus, JAV valdžios deficitas ir astronominė valstybės skola ir toliau didėja, todėl ir toliau teks nuolat kelti pasitikėjimo ir tikėjimo JAV ūkiu klausimą“, – pažymi Ž.Mauricas.

Paradoksalu, bet antra didžiausia pasaulio ekonomika Kinija šiuo metu susiduria su panašia problema kaip ir Lietuva – šalyje sparčiai mažėja gimstamumas. Tuo pat metu menksta vidaus vartojimas, kurio variklio niekaip nepavyksta užvesti, todėl didžiausią dėmesį šalies valdžia ir verslas skiria eksporto plėtrai. Pernai Kinijos užsienio prekybos balansas buvo rekordinis – jo perviršis siekė net 1,2 trilijono JAV dolerių. Aukštųjų technologijų plėtra ir eksportas išlieka prioritetu ir naujojo penkmečio plane.

Didžiausia ir aktualiausia Lietuvai dėl glaudžių prekybinių ryšių ES ekonomika Vokietija tebesikapanoja problemų katile. Optimizmo neprideda grėsmingas Kinijos augimas tradicinėse Vokietijai rinkose, ypač automobilių, o energijos kainų šuolis problemų mazgą dar labiau užveržia.

Energetikos sektoriaus pažeidžiamumas ir priklausomybė nuo išorės šaltinių yra sena Europos bėda, kuria pačios ES šalys susikūrė vykdydamos netoliaregišką energetikos politiką. JAV šiuo požiūriu turi milžinišką pranašumą, nes geba visiškai apsirūpinti tiek dujomis, tiek nafta. Įvykiai Hormuzo sąsiauryje ES pažeidžiamumą dar labiau padidina.