Tuo tarpu Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ketvirtadienį, kovo 19 d., spaudos konferencijoje teigė, kad Vyriausybė skubiai reaguoja į augančias degalų kainas – jie pristatė ne tik esamą situaciją, bet ir galimus sprendimus, kurie gali turėti tiesioginės įtakos visų šalies gyventojų išlaidoms ir verslui.
Vengrija ir Kroatija jau anksčiau skelbė nustatančios degalų kainų lubas, siekdamos apsaugoti gyventojus nuo staigaus brangimo, tačiau Lietuvoje šis klausimas sulaukė ir palaikymo, ir pasipriešinimo – vieni siūlė įvesti degalų kainų lubas, kiti – mažinti akcizą, o treti – visai nieko nedaryti, nes tai per brangu.
Galiausiai Lietuva pasuko kitu keliu ir nusprendė atverti degalų rezervą. Tai padaryta trečiadienį, kovo 18 d.
Dėl degalų kainų mato nesuderintą politikų komunikaciją: situacija sudėtinga
Maždaug 12 dienų degalų atsargas nurodyta išleisti didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupiančiai bendrovei „Orlen Lietuva“.
„Vakar komisijos posėdžio metu „Orlen Lietuva“ atstovai patvirtino, kad pakankamai greitai, t.y., dienos laikotarpyje, tas rezervas bus atlaisvintas. Tikiu, kad šios dienos eigoje jau bus įlieta rezervo dalis“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje teigė viceministrė Edita Gudauskienė.
Susiję straipsniai
Ji pažymėjo, kad rezervo atlaisvinimo priemonės poveikis bus veiksmingas, jei šį sprendimą priims ir kitos valstybės.
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose greit nesibaigs
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose įsuko degalų kainų pasiutpolkę ir Lietuvoje. I. Ruginienė teigė, kad tai daro įtaką ne tik kasdienėms žmonių išlaidoms, bet ir verslui.
„Ne paslaptis, stebime besikeičiančius procesus, kuriems įtaką daro konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pastaruoju metu augančios degalų kainos visiems kelia nerimą. Tai daro įtaką ne tik žmonių kasdienėm išlaidoms, bet ir verslo kaštams. Ir čia Vyriausybė negali nereaguoti“, – sakė premjerė.
Anot jos, Vyriausybė imasi konkrečių veiksmų krizės suvaldymui.
„Tam tikri procesai jau padaryti, nes kuomet tu gauni tokį pirmą pliūpsnį augančių kainų, tai nelieka laiko rinktis į ilgus posėdžius ir svarstyti.
Šiandien priimta keletas sprendimų, kurie jau veikia ir ties kuriais dirba Energetikos ministerija. Tai yra naftos rezervo paleidimas į rinką, kas jau yra išbandyta priemonė. Tikimės, kad ji galės pristabdyti ir sumažinti kainų augimą trumpiausiu laikotarpiu“, – teigė ji.
Lygiai taip pat, kaip pažymėjo premjerė, yra sustabdytas akcizo didėjimas dyzelinui nuo sausio 1 d.
„Tai yra amortizuojanti priemonė dabartiniam kainų augimui, bet, savo ruožtu, šiandien Vyriausybė sutarė, kad lyderiaujantį vaidmenį turės Finansų ministerija, bet kartu tampriai dirbs su kliomis ministerijomis: Energetikos ministerija ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – kalbėjo ji.
Anot premjerės, jau vakar ministrai buvo susirinkę ir aptarė planą, kurį galima būtų kuo greičiau įgyvendinti.
Kartu, pasak jos, prisidedant ir Konkurencijos tarybai, naujasis modelis turėtų tapti ilgalaikės stebėsenos modeliu.
„Kol kas žinių ar signalų, kad konfliktas bus užbaigtas artimiausiu, metu neturime. Tai reiškia, kad turime pasiruošti, jog gali būti įvairūs kainų svyravimai. Šiandien labai svarbu turėti ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius sprendimus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo premjerė.
V.Ščiavinsko nuotr.
Ko imsis artimiausiu metu
I. Ruginienė apžvelgė naujas priemones, kurių ketina imtis artimiausiu metu. Jos, kaip buvo teigiama, bus suskirstytos į kelias pagrindines grupes. Jas ketinama pasiūlyti kainai mažinti. Manoma, paraleliai turės eiti ir priemonių paketas, kaip valstybės pagalba verslui ir gyventojams.
„Tai pirmi žingsniai, reaguojant čia ir dabar, tačiau keičiantis procesui ir reaguojant į pokyčius, ketinama adaptuoti ir kitas priemones. Mūsų tikslas ne tik trumpalaikis kainų sumažinimas, bet ir ilgalaikiai sprendimai, kurie padėtų žmonėms jaustis saugiau dėl savo išlaidų.
Be abejo, suprantame, kad kiekvienas kainų šuolis jautriausiai paliečia žmones, todėl ir ieškome sprendimų, kurie realiai sumažintų šią naštą“, – sakė premjerė.
Tuo tarpu finansų ministras K. Vaitiekūnas detaliai išvardijo konkrečius sprendimus, kurių ketinama imtis degalų kainų didėjimo krizei suvaldyti artimiausiu metu.
Kuro rezervą naudos 90 dienų
Pirmiausia, ministras akcentavo 12 dienų šalies naftos rezervo paleidimą, kuris turėtų sukontroliuoti kainų augimą.
„Šis rezervas (12 dienų kiekis) gali būti panaudojamas per 90 dienų, energetikos ministro sprendimu mes pasirinkome ilgiausią terminą, t. y. iki birželio 30 d.“, – kalbėjo ministras.
V.Skaraičio nuotr.
Anot jo, pirminiu vertinimu, tai galėtų turėti iki 10 ar net keliolikos centų įtaką dyzelino kainai, tačiau rezultatai paaiškės vėliau.
„Visų šių priemonių turima įtaka kainai vertinta ganėtinai preliminariai, labai nestabilioje aplinkoje. Labai sunku numatyti, kur judės naftos kaina, kuri ir yra pagrindinis veiksnys degalinių kainų švieslentėse“, – dėstė jis.
Sumažino akcizo didėjimo planą
Taip pat ministras teigė, kad formuojant 2026 m. biudžetą jau buvo peržiūrėtas konservatorių trejų metų planas, kuriame buvo numatytas spartus akcizų didėjimas.
„Kad būtų lengviau suprasti, 6 centų įtaka degalinių švieslentėse valstybės biudžetui kainuoja 60 milijonų eurų. Tai ganėtinai brangus veiksmas, bet mes jam ryžomės ir tai padarėme, nes tai buvo mūsų XX Vyriausybės programoje“, – pažymėjo jis.
Kelių programų planas
Ministras taip pat aiškino, kad rengiamos dar kelios programos, kurios turėtų startuoti netolimoje ateityje ir gali paveikti degalų kainas.
„Labai norėtume turėti degalų kainų viešinimo įrankį, kur bet kuris gyventojas galėtų pasižiūrėti, kokios kainos yra pačiose degalinėse. Tokį įrankį turi Prancūzija ir Danija. Jeigu ir Lietuva turėtų tokį, tai būtų naudinga ne tik per šią naftos kainų krizę, bet ir ateityje.
Tai skatintų konkurenciją, žmonės galėtų lengviau orientuotis, kur ir kokioje degalinėje galima pigiau įsipilti degalų, nes kai kada skirtumai būna išties ganėtinai ženklūs – galima pamatyti 10–15 centų kainų skirtumą.
Todėl manau, kad įrankis tikrai naudingas, ir mes jį norėtume parengti per dvi savaites. Gal jis pradžioje nebus kaip mobilioji programėlė, pradžioje tai būtų interneto svetainėje prieinama informacija. Bet kokiu atveju, tas įrankis įgalintų žmones patogiau orientuotis rinkoje.
Taip pat, pasitarę su energetikos ministru, nutarėme, kad tikrai geras įrankis šiek tiek pakeisti biokuro, kuris įmaišomas į degalus, įsigijimo tvarką.
V.Skaraičio nuotr.
Tai veiktų taip, kad biokuras būtų perkamas tuo metu, kai jis pigesnis, ir nebūtų perkamas, kai yra brangesnis. Mūsų preliminariais vertinimais galutinę kainą šis sprendimas pakeistų į mažesnę pusę 2–3 centais, jeigu kalbame apie dyzeliną, benzino – šiek tiek mažiau. Tai irgi gera priemonė, kuri neturėtų labai didelių kaštų“, – dėstė K. Vaitiekūnas.
Surinktą didesnį PVM grąžintų degalų kainai mažinti
Numatyta ir dar viena priemonė, kuri, anot finansų ministro, yra šiek tiek sudėtingesnė, tačiau taip pat padėtų sumažinti degalų kainas.
„Reikia suprasti, kad padidėjus naftos kainoms, valstybė surenka padidėjusias pajamas iš padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Jeigu akcizo dalis stabili ir fiksuota degalų kainoje, tai PVM keičiasi didėjant arba mažėjant degalų kainai.
Šios papildomos pajamos atsiranda iš PVM (didėjant degalų kainoms) ir kartais visuomenėje ir tarp verslo bendruomenių pasigirsta, kad ne visai sąžininga, kai valstybė gauna papildomas pajamas iš tikrai sudėtingoje situacijoje atsidūrusių gyventojų ir verslo.
Todėl norėtume šias pajamas kažkokiu būdu nukreipti atgal į degalų kainą, kad papildomos pajamos nebūtų gaunamos į valstybės biudžetą iš PVM, ir galutinė kaina švieslentėje dėl to pasikeistų į mažąją pusę“, – dėstė finansų ministras.
Tačiau kol kas dėl šio mechanizmo, anot ministro, dar reikia rasti sutarimą su Europos Komisija.
„Esame kreipęsi, kadangi šalis turi įsipareigojimą pagal RRF planą (ES ekonomikos gaivinimo priemonė – red. past.) dėl akcizų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ši priemonė būtų laikina, tikimės, kad Europos Komisija išgirs mūsų argumentus ir susirūpinimą dėl degalų įperkamumo ir poveikio gyventojams ir verslams“, – teigė jis.
Taip pat pažymėjo, kad pats mechanizmas nebūtų paprastas.
„Šiuo metu ministerijos specialistai bando jį konstruoti, bet labai daug priklausys nuo Europos Komisijos nusiteikimo, kaip jie traktuotų tokią laikiną priemonę, kuri šiek tiek sumažintų akcizus“, – pažymėjo jis.
Premjerė I. Ruginienė papildė K. Vaitiekūną ir teigė, kad PVM pajamų grąžinimas kainos mažinimui iš esmės susijęs su degalų akcizu, apie kurį labai daug kalbama šiuo metu.
„Jau anksčiau kreipėmės į Europos Komisiją dėl šito akcizo mažinimo, nes turime tam tikrus iš praeities atėjusius įsipareigojimus, bet tikimės, kad Europos Komisija į tai pažiūrės gana pozityviai, nes tai yra ne tik Lietuvos problema, bet ir visos Europos.
Greičiausiai Komisija turi tokių prašymų ir iš kitų šalių.
Todėl labai tikimės, kad tam tikru laikinu laikorapiu, kai situacija yra tikrai sudėtinga ne tik verslams, bet ir kiekvienam namų ūkiui, vis dėlto pavyks susiderėti, kad šią priemonę panaudojus, mes galėtume realiai sumažinti degalų kainas“, – kalbėjo Ministrė Pirmininkė.
Krizei užsitęsus – paruošė priemonių ūkininkams ir verslininkams
Kaip spaudos konferencijoje teigė ministras, jeigu krizė užsitęstų, paruošta ir daugiau priemonių, kurios padėtų apsaugoti tiek gyventojus, tiek įmones.
Pagrindinės priemonės, anot jo, būtų orientuotos per Nacionalinį plėtros banką – ILTE.
V.Skaraičio nuotr.
„ILTE galėtų teikti apyvartines paskolas tiek įmonėms, tiek ūkininkams. Dėl apyvartinių lėšų paskolų ūkininkams mes artėjame susitarimo link. Ši priemonė galėtų startuoti ganėtinai greitai. ILTE, kaip plėtros bankas, pradeda veiklą gegužę. Manome, kad gegužės mėnesį ūkininkai jau galėtų kreiptis dėl paskolų apyvartinėms lėšoms.
Visgi dar diskutuojame su Žemės ūkio ministerija, kad tam tikra lėšų dalis galėtų būti tam panaudojama. Bet manau, kad tikrai susitarsime, pinigų rasime ir tokia priemonė bus“, – aiškino ministras.
Taip pat, pasak jo, ILTE paskolos įmonių apyvartinėm lėšom yra labai svarbi. Tačiau, kaip teigė K. Vaitiekūnas, dėl jos taip pat dar reikia susitarti su Europos Komisija.
Planuojama, kad tai galėtų startuoti birželio antroje pusėje, galbūt, liepos pirmoje pusėje.
Kaip jau išbandytą ir pasiteinusią priemonę K. Vaitiekūnas įvardijo ILTE eksporto garantijos priemonę, galiojusią COVID-19 laikotarpiu.
„Ji buvo pakankamai efektyvi ir manome, kad galėtume panaudoti vėl. Tam, žinoma, irgi reikia Europos Komisijos pritarimo, todėl pradėti planuotume tuo pat metu, kaip ir įmonėms apyvartines lėšas, – birželio pabaigoje“, – nurodė ministras.
Visgi esminė kryptis, anot ministro, tai finansuoti, teikti paramą energijos šaltiniams, kurie yra pigesni, vietiniai ir užtikrina kainų stabilumą gyventojams ir verslui.