Vasario mėnesį infliacija euro zonoje siekė 1,9 proc. ir atitiko ECB nustatytą tikslų intervalą, tačiau didėja susirūpinimas, kad dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu gali staigiai išaugti kainos. Palikdamas galioti 2025 m. liepos mėn. nustatytą 2 proc. palūkanų normą, ECB pasirinko stebėti ekonominę situaciją ir dėl galimų pokyčių apsispręsti vėliau.
„ECB pasiryžęs užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties 2 proc. tiksline riba. Karas Artimuosiuose Rytuose gerokai padidino neapibrėžtumą, sukeldamas infliacijos didėjimo ir ekonomikos augimo sulėtėjimo riziką.
Dėl padidėjusių energijos kainų tai turės reikšmingą poveikį artimiausio laikotarpio infliacijai. Pasekmės vidutinės trukmės laikotarpiu priklausys tiek nuo konflikto intensyvumo ir trukmės, tiek nuo to, kaip energijos kainos paveiks vartotojų kainas ir ekonomiką. (...) Artimiausiu metu gaunama informacija padės Valdančiajai tarybai įvertinti, kaip karas paveiks infliacijos perspektyvas ir su ja susijusią riziką.
Susiję straipsniai
Valdančioji taryba atidžiai stebi padėtį, o jos duomenimis grįstas požiūris padės jai nustatyti tinkamą pinigų politiką“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame ECB pranešime spaudai.
ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane'as kiek anksčiau įspėjo apie ilgai trunkančio karo Irane pasekmes, kurios galėtų paskatinti infliaciją ir stabdyti ekonomikos augimą.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. ECB susilaukė kritikos, kad tuomet nuvertino numatomą kainų augimą. Infliacija euro zonoje kartais viršydavo 10 proc. atžymą.
Dabartinės situacijos kontekste kai kurie ekspertai prognozuoja palūkanų normos padidinimą vasarą.
Savo sprendimus apie palūkanų normas ECB skelbia kas šešias savaites spaudos konferencijoje po atitinkamo valdančiosios tarybos pinigų politikos posėdžio. Šie sprendimai itin svarbūs finansų rinkoms ir daro įtaką įmonių skolinimosi išlaidoms bei indėlininkų pajamoms.