Europos Komisija (EK) pasiūlė, kad įmonės, pretenduojančios į viešuosius finansus, turėtų atitikti minimalius reikalavimus – pavyzdžiui, dalis tokių verslų prekių ar jų komponentų turėtų būti pagaminti Bendrijos valstybėse. Tokį reikalavimą siūloma taikyti daliai strateginių sektorių – automobilių, chemijos, plieno, žaliųjų technologijų pramonei.
Nevienareikšmiškų vertinimų sulaukiančią iniciatyvą Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pasitinka gana palankiai. Apie didesnį Bendrijos autonomiškumo siekį jis kalbėjo dar 2022 m. rudenį vykusiame Metų ekonomikos forume – tuomet V. Janulevičius tvirtino, kad, jo manymu, „visa Europa išmoko skaudžias pamokas ir ženklą „Made in China“ keičia į „Made in EU“.
Vis tik, pramonininkų atstovas pastebi, kad po koronaviruso pandemijos gimusios europinės iniciatyvos gana greitai išblėso.
Susiję straipsniai
„Mes išgyvenome pandemiją ir po pandemijos tie dalykai kilo, bet labai greitai viskas užsimiršo. Tie Europos Sąjungos pažadai tiesiog užsimiršo ir gyvai mes grįžome dabar, kai turime įtemptus santykius su mūsų partneriais už Atlanto, kai matome, kad tam tikros Azijos šalys toliau subsidijuoja savo eksportą ir tokiu būdu įvairiose srityse išstumia Europos pramonės gamintojus – nuo automobilių pramonės iki švariųjų technologijų, iki biotechnologijų. Tai, sakyčiau, labai daug nuo 2022 m. nenuėjome“, – „Žinių radijo“ laidoje „Kas, jeigu?“ kalbėjo V. Janulevičius.
Pašnekovo manymu, EK žingsniai ir siūlymai – nors ir yra pavėluoti, tačiau nuteikia pozityviai. Tiesa, V. Janulevičiaus manymu, galėtų būti ir ambicingesni.
„Manau, kad geopolitika vėl diktuoja mums tą patį – mes turime turėti savo autonomiją. (...) Tai kaip ir draudimas“, – aiškino jis, pastebėdamas, jog kalbama ne apie absoliutinį, bet dalinį savarankiškumą.
„Mes pamename, kas buvo per COVID-19, kai nebuvo komponentų, rišančių Europoje gaminamas labai svarbias aukštos pridėtinės vertės medžiagas. Kai dėl COVID-19 nutrūko visi ryšiai, mes neturėjome elementarių antibiotikų. Europa turėtų išmokti šias pamokas ir judėti šia linkme. Šiandien Europa bando grįžti, bet, sakyčiau, daugeliu atvejų dar ne pilnai ambicingai. Galima būtų išplėsti daugiau dalykų arba numatyti laipsnišką ėjimą“, – svarstė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.
V. Janulevičius pabrėžė, kad itin svarbu kalbėti ir apie atitinkamą pereinamąjį laikotarpį, mat dalies įvairių komponentų ir medžiagų Europa tiesiog neturi.
„Reikia ieškoti darnaus, ne staigaus pereinamojo periodo, kad pradedame nuo 30–40 procentų „Pagaminta Europoje“, nes mes negalime išgyventi ir be Kinijos, be jos sudedamųjų dalių, be jos kritinių mineralų“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, tarp Bendrijos valstybių vadovų netrūksta ir skepsio „Pagaminta Europoje“ iniciatyvai – pažymima, kad tai gali trikdyti ar netgi atbaidyti užsienio investuotojus. Kritiką žeria ir Jungtinė Karalystė, ir Kinija, pavadinusi tai EK žingsniu link protekcionizmo.
Vis tik, V. Janulevičius mano, kad iniciatyva gali tapti būdu prisivilioti investicijas.
„Ne išvaryti [investuotojus], o atsivilioti – tam, kad jie gamintų pas mus. Tam, kad jie pas mus kurtų darbo vietas, sumanias darbo vietas – kad ir ta pati Kinija ar kitos trečiosios šalys. Aš manau, kad kaip tik mes daugiau įdarbinsime žmonių su „Made in Europe“ programa“, – apibendrino Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.