Lietuvos energetikos ateitis iš arti: atsakė, kaip atremti grėsmes ir išlikti priekyje

2026 m. kovo 26 d. 10:43
Lietuvoje ir Baltijos regione energetikos pokyčiai įgauna vis didesnį pagreitį – juos skatina ne tik klimato tikslai, bet ir augantis saugumo, stabilumo bei technologinio atsparumo poreikis. Kaip šie pokyčiai atrodys praktikoje, kokį vaidmenį juose atliks technologijos ir kokius sprendimus verta priimti jau dabar?
Daugiau nuotraukų (15)
Į šiuos klausimus Lietuvos Davoso forume atsakymų ieškojo ir verslo atstovai. Pasaulyje lyderiaujančios energijos valdymo ir automatizacijos bendrovės „Schneider Electric“ Šiaurės ir Baltijos regiono strategijos vadovė Agnes Broden savo pranešime apžvelgė pagrindines pasaulines energetikos transformacijos kryptis ir jų reikšmę regionui.
Diskusijoje taip pat dalyvavo energetikos viceministras Airidas Daukšas, pabrėžęs, kad šiandien energetika yra glaudžiai susijusi su geopolitika, tiekimo grandinių patikimumu ir kainų stabilumu. Pasak jo, Lietuva kryptingai stiprina atsinaujinančios energetikos kryptį ir siekia didesnės energetinės nepriklausomybės.
Išmanesnė ir atsparesnė energetika
Pasak A. Broden, vien tik energijos gamybos apimčių didinimo nepakanka – esminiai pokyčiai vyksta pačioje energetikos sistemoje. Ji tampa vis labiau decentralizuota, išmanesnė ir paremta skaitmeniniais sprendimais.
„Net ir neramumų fone turime išlikti optimistais. Šiuo metu matome tris pagrindines tendencijas, kurios formuoja energetikos ateitį: transformuojamą energijos kraštovaizdį, spartėjančią skaitmenizaciją bei dirbtinio intelekto pritaikymą, taip pat vis labiau daugialypį pasaulį“, – teigė A. Broden.
Remiantis tarptautinių organizacijų ir tyrimų institucijų scenarijais, energijos vartojimas šiandien sudaro apie 80 proc. visų CO₂ emisijų. Todėl elektrifikacija, energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra laikomi pagrindiniais svertais siekiant klimato tikslų pasauliniu mastu iki 2030 metų.
Tarptautinės prognozės rodo, kad artimiausiais metais atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumai gali augti kelis kartus, o pramonėje ir pastatuose vis didesnę reikšmę įgis elektriniai sprendimai – nuo šilumos siurblių iki pažangių energijos valdymo sistemų.
  Energijos valdymo ir automatizacijos bendrovės „Schneider Electric“ Šiaurės ir Baltijos regiono strategijos vadovė Agnes Broden <br> V. Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (15)
  Energijos valdymo ir automatizacijos bendrovės „Schneider Electric“ Šiaurės ir Baltijos regiono strategijos vadovė Agnes Broden 
 V. Skaraičio nuotr.
Skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas – neišvengiami pokyčiai
A. Broden akcentavo, kad skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas tampa esminiais įrankiais tiek namų ūkiuose, tiek pramonėje. Prognozuojama, kad iki 2030 m. didelė dalis namų ūkiuose naudojamų energijos ir komforto sprendimų bus paremti skaitmeniniais sprendimais ir dirbtiniu intelektu, leidžiančiais efektyviau valdyti energijos srautus ir prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių.
Taip pat tikimasi, kad iki dešimtmečio pabaigos prie interneto bus prijungta dešimtys milijardų daiktų – nuo buitinių prietaisų iki pramoninių sistemų. Tai atvers naujas galimybes našumui ir automatizavimui, tačiau kartu didins duomenų ir kibernetinio saugumo svarbą.
„Augant skaitmenizacijai, labai svarbu, kad visos sistemos būtų ne tik išmanios, bet ir saugios“, – pabrėžė A. Broden.
 Energijos valdymo ir automatizacijos bendrovės „Schneider Electric“ Šiaurės ir Baltijos regiono strategijos vadovė Agnes Broden <br> V. Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (15)
 Energijos valdymo ir automatizacijos bendrovės „Schneider Electric“ Šiaurės ir Baltijos regiono strategijos vadovė Agnes Broden 
 V. Skaraičio nuotr.
Tarptautinės analizės taip pat rodo, kad pasauliniu mastu duomenų centrų pajėgumai artimiausiais metais reikšmingai augs. Todėl ypatingas dėmesys turi būti skiriamas energijos efektyvumui, aušinimo sprendimams ir tinklų stabilumui.
Tiekimo grandinės ir nauja realybė
Ekspertų vertinimu, pastaraisiais metais išryškėjo didesnis geopolitinis ir ekonominis neapibrėžtumas, skatinantis įmones peržiūrėti tiekimo grandines ir stiprinti jų atsparumą. Darbo jėgos trūkumas, gamybos perkėlimas arčiau galutinių rinkų bei didesnis dėmesys tvarumui tampa strateginiais prioritetais.
„Šios permainos – ne tik technologinis iššūkis, bet ir galimybė kurti lankstesnes, tvaresnes ir atsparesnes sistemas“, – teigė „Schneider Electric“ atstovė.
 Energijos valdymo ir automatizacijos bendrovės „Schneider Electric“ Šiaurės ir Baltijos regiono strategijos vadovė Agnes Broden <br> V. Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų (15)
 Energijos valdymo ir automatizacijos bendrovės „Schneider Electric“ Šiaurės ir Baltijos regiono strategijos vadovė Agnes Broden 
 V. Skaraičio nuotr.
Šiaurės šalių patirtis ir Baltijos regiono galimybės
Pranešime buvo pristatyta ir Šiaurės šalių patirtis, kur namų ūkiai bei verslai vis dažniau tampa ne tik energijos vartotojais, bet ir gamintojais. Tokia praktika mažina priklausomybę nuo centralizuotų tiekimo šaltinių ir didina visos sistemos atsparumą.
Pasak A. Broden, Lietuva turi svarbų vaidmenį regione, atsižvelgiant į spartėjančią elektrifikaciją, atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir augančias technologines kompetencijas. Tačiau kartu būtina nuosekliai modernizuoti elektros tinklus, kad jie būtų pasirengę dvikrypčiams energijos srautams ir didesniam skaitmeninių sprendimų mastui.
„Elektra šiandien teka ne tik viena kryptimi – namų ūkiai ir verslai tampa aktyviais sistemos dalyviais. Todėl patikimas ir išmanus tinklas yra esminė sąlyga stabiliai energetikos ateičiai“, – sakė ji.
Veiksmų metas – dabar baigdama pranešimą, A. Broden išskyrė tris pagrindines žinutes: strateginio bendradarbiavimo svarbą, automatizavimo ir programine įranga grįstų sprendimų vaidmenį pramonės konkurencingumui bei būtinybę veikti jau dabar.
„Partnerystės ir bendradarbiavimas leis įveikti šiandienos iššūkius ir pasirengti ateičiai. Schneider Electric veiklos centre yra tvari technologinė pažanga – sprendimai, kurie padeda derinti energetinį efektyvumą, žmonių poreikius ir aplinkos apsaugą. Tačiau laukti nebegalime – veiksmų turime imtis dabar“, – pabrėžė ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.