Nors pareiškėjas buvo teistas už dokumento suklastojimą, teismas pabrėžė, kad vien šios aplinkybės nepakanka automatiškai atmesti prašymą gauti ES finansavimą.
LVAT konstatavo, kad paramos administravimas turi atitikti ne tik nacionalinius teisės aktus, bet ir Europos Sąjungos reglamentus bei finansavimo principus – skaidrumo, proporcingumo ir pagrįstumo.
Institucijos negali formaliai remtis vien kriterijų egzistavimu – jos privalo įvertinti konkrečias faktines aplinkybes: pažeidimo pobūdį, jo ryšį su finansiniais interesais, laikotarpį, projekto įgyvendinimą ir kitas reikšmingas detales.
Verslo nuostoliai dėl ilgapirščių viršija 20 mln. eurų: skelbia apie griežtinamą atsakomybę
Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo, pažymėdamas, kad paramos neskyrimas nėra bausmė, o tik atitikties finansavimo sąlygoms vertinimas.
Vis dėlto esminė byla baigėsi pareiškėjo naudai: LVAT nustatė, kad agentūros sprendimas buvo nepakankamai motyvuotas. Jame neatskleista, kokiais konkrečiais duomenimis remtasi, neįvertintas nusikalstamos veikos poveikis ES finansiniams interesams ir neanalizuotas proporcingumas. Dėl to sprendimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu.
Susiję straipsniai
Ši nutartis siunčia aiškią žinią: sprendimai dėl ES paramos negali būti priimami „pagal formulę“ – kiekvienu atveju būtinas individualus, duomenimis pagrįstas vertinimas.
APVA sprendime nurodė, kad pareiškėjo paraiška buvo įtraukta į teigiamai įvertintų paraiškų sąrašą, tačiau, vertinant pareiškėjo pateiktą išlaidų kompensavimo prašymą ir gavus kitų duomenų, nustatyta, kad pareiškėjas organizaciniu ir finansiniu požiūriu nėra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą bei užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą.
Tai buvo motyvuojama tuo, kad pareiškėjas turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl jo per pastaruosius 5 metus buvo priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 2 priedo „Projektų bendrųjų atrankos kriterijų sąrašas ir jų vertinimo metodika“ 4.2.3 punkte numatytų nusikalstamų veikų.
LVAT pažymėjo, kad aptariamos programos finansavimo šaltinis yra 2021–2027 metų ES fondų investicijų programa, todėl bylai yra aktualios teisės normos, reglamentuojančios ES fondus.
LVAT, atsižvelgdamas į ginčui aktualias Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 ir Reglamento (ES) Nr. 2018/1046 nuostatas dėl draudimo subjektams dalyvauti procedūroje bei atrankos metodikos ir kriterijų nustatymo, taip pat į šių reglamentų nuostatas įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus, įvertino PAFT 2 priedo 4.2.3 punkto nuostatas ir sprendė, kad šiose nuostatose nurodyti bendrieji atrankos kriterijai atitinka ES teisę ir yra taikomi pareiškėjui.
LVAT įvertino APVA sprendimo turinį ir konstatavo, kad sprendime yra tik lakoniškai išdėstytos faktinės aplinkybės, cituojamos teisės normos, užsiminta apie gautą informaciją iš kitos valstybės įstaigos ir pateikta išvada, kad pareiškėjas organizaciniu ir finansiniu požiūriu nėra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti projektą bei užtikrinti projekto rezultatų tęstinumą, vadovaujantis PAFT 2 priedo 4.2.3 punktu. Sprendime nebuvo įvardyta, kokia konkrečiai informacija buvo gauta iš kitos įstaigos ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis buvo grindžiama ši APVA išvada.
Be to, nenurodytas pareiškėjo padarytos veikos pobūdis (t. y. ar ši veika yra vertinama kaip sunkus profesinis nusižengimas, ar kaip kitokia veika, minima Reglamente (ES) Nr. 2018/1046), nebuvo įvertintos kitos aplinkybės, susijusios su situacijos rimtumu, įskaitant poveikį ES finansiniams interesams ir pan.
LVAT pažymėjo, kad PAFT 2 priedo 4.2.3 punkte yra nurodytas neteisėtos veiklos kvalifikavimo požymis, t. y. veikla, kuri kenkia Lietuvos Respublikos ir (arba) ES finansiniams interesams, tačiau APVA sprendime nėra jokių motyvų šiuo aspektu. LVAT, atsakydamas į APVA argumentus dėl Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatų taikymo, pabrėžė, kad konkrečiu atveju pareiškėjas nėra baudžiamas už padarytą pažeidimą (pažeidimus), o yra sprendžiamas klausimas dėl atitikties sąlygoms paramai gauti.
Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024 m. spalio 4 d. prejudiciniame sprendime (C-175/23) yra pateikęs Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 aiškinimą, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala ES biudžetui.